Teisingas valstybes dydis.

Jungtinės Valstijos aneksavo salyną metais. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo Nr. Šalis artimai bendradarbiauja su savo kaimynėmis. Tiek valstijų, tiek federalinės valdžios išleisti įstatymai yra peržiūrimi.

Dėl valstybės išperkamos miestų žemės vertės nustatymo atkuriant nuosavybės teises Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo m. Pareiškėjas teigė, kad pagal šią Metodikos nuostatą apskaičiuota valstybės išperkamos žemės vertė galėjo būti kelis šimtus kartų mažesnė nei šios žemės vidutinė rinkos vertė, todėl vadovaujantis minėta nuostata apskaičiuotas atlyginimas už valstybės išperkamą žemę, kuri buvo neteisėtai nacionalizuota ar kitais neteisėtais būdais nusavinta, nėra teisingas.

Konstitucinis Teismas Teisingas valstybes dydis, kad teisingas atlyginimas už turtą, kuris Lietuvą okupavusios valstybės buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais neteisėtais būdais nusavintas, negali būti sutapatinamas su Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje numatytu teisingu atlyginimu už nuosavybę, kuri Lietuvos valstybės paimama visuomenės poreikiams. Ne Lietuvos valstybė neteisėtai nacionalizavo ar kitais neteisėtais būdais nusavino savininkų turtą, todėl ji, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą — atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją.

Nutarime pažymėta, kad, atkuriant teisingumą savininkų atžvilgiu, negali būti nepaisoma teisingumo visos visuomenės, kurios nariai yra ir šie savininkai, atžvilgiu; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų.

Be to, nutarime priminta, kad atkuriant okupacinės valdžios neteisėtai visuotinai paneigtas piliečių nuosavybės teises teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą, kad, atsižvelgiant į valstybės galimybes, gali Teisingas valstybes dydis nustatyti atitinkami kompensacijų už valstybės išperkamą turtą dydžiai, tačiau valstybė negali nustatyti tokių kompensavimo būdų ir dydžių, kurie visuomenei ir valstybei būtų finansiškai nepakeliami, dėl jų visuomenei tektų neproporcingai didelė finansinė našta, galėtų kilti socialinė įtampa ir priešprieša.

Nutarime konstatuota, kad sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, atsižvelgtina ne tik į negrąžinamo natūra turto dabartinę rinkos vertę, bet ir į šio turto vertę tuo metu, kai jis buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais neteisėtais būdais nusavintas, taip pat į šio turto kokybės ir vertės pokyčius.

Žemės pagerinimo išlaidų atskaitymas savaime nėra nesuderinamas su teisingo atlyginimo nuostata. Žemės buvimo vieta, Kokiu nariu dydziai dazniau yra pat tai, kada žemė buvo priskirta miesto teritorijai — iki jos neteisėto nacionalizavimo ar po jo, suponuoja įstatymų leidėjo diskreciją nustatyti skirtingus žemės kainos nustatymo būdus.

Konstitucinis Teismas kartu pažymėjo, kad šie santykiai buvo analogiškai reglamentuojami ir Vyriausybės m. Teisingas valstybes dydis Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad nuosavybės teisių atkūrimo mastas, restitucijos procesui prasidėjus nusistovėjusios žemės rinkos nebuvimas, ribotos Teisingas valstybes dydis finansinės valstybės galimybės lėmė tai, kad pati valstybė nustatė išperkamos žemės kainą, taip pat kad, dėl įvairių priežasčių nesant galimybės kiekvieną išperkamą žemės sklypą įvertinti individualiai, Valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo metodikoje nustatyta vidutinė valstybės išperkamos žemės kaina visai miesto teritorijai atsižvelgiant į miesto reikšmę ir dydį.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas ginčijamą Metodikos nuostatą pripažino neprieštaravusia Konstitucijai. Spręsdamas, ar ginčijama Metodikos nuostata nebuvo pažeistas Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas lygiavertiškumo principas, pagal kurį negrąžinamas valstybės išperkamas turtas turi būti lygiavertis vietoj jo perduodamam kitam turtui, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šio principo konkretus turinys atsiskleidžia inter alia Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje.

Nutarime priminta, kad ši Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostata, kuria Vyriausybė vadovavosi tvirtindama Metodiką, Konstitucinio Teismo m.

Dėl valstybės išperkamos miestų žemės vertės nustatymo atkuriant nuosavybės teises Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo m. Pareiškėjas teigė, kad pagal šią Metodikos nuostatą apskaičiuota valstybės išperkamos žemės vertė galėjo būti kelis šimtus kartų mažesnė nei šios žemės vidutinė rinkos vertė, todėl vadovaujantis minėta nuostata apskaičiuotas atlyginimas už valstybės išperkamą žemę, kuri buvo neteisėtai nacionalizuota ar kitais neteisėtais būdais nusavinta, nėra teisingas. Konstitucinis Teismas priminė, kad teisingas atlyginimas už turtą, kuris Lietuvą okupavusios valstybės buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais neteisėtais būdais nusavintas, negali būti sutapatinamas su Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje numatytu teisingu atlyginimu už nuosavybę, kuri Lietuvos valstybės paimama visuomenės poreikiams. Ne Lietuvos valstybė neteisėtai nacionalizavo ar kitais neteisėtais būdais nusavino savininkų turtą, todėl ji, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą — atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją. Nutarime pažymėta, kad, atkuriant teisingumą savininkų atžvilgiu, negali būti nepaisoma teisingumo visos visuomenės, kurios nariai yra ir šie savininkai, atžvilgiu; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros Teisingas valstybes dydis asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų.

Todėl, Konstitucinio Teismo vertinimu, Vyriausybė, įstatymų leidėjo pavedimu ginčijamoje Metodikos nuostatoje nustatydama valstybės išperkamos miestuose kitai paskirčiai naudotos žemės vertės dydį ir atitinkamuose Metodikos punktuose — šį dydį koreguojančius koeficientus ir indeksą, nenukrypo nuo Įstatyme įtvirtinto lygiavertiškumo principo esmės.