Ar tai tiesa, gali padidinti nari. laisvalaikistau.lt - Moteris skyrybas išgyveno sunkiai, o vyras | Facebook

Paklaustas, kas atsitiko prieš lemiamą balsavimą, Aplinkos komiteto vadovas aiškino, kad jo ir daugumos valstiečių nuomonė esą staiga pasikeitė gavus ekspertų patikinimą, kad senam Lietuvos automobilių parkui tai neturės neigiamos įtakos. Siūlo parlamentarų algoms taikyti specialų koeficientą LRT.

1. Knygu didinimo nario atsisiuntimas
2. Pirstu nario storis
3. Didziausi nariai ir dydziai
4. Zmoniu metodas padidina varpa
5. Suprantama, kad toks Tarybos narių sprendimas iššaukė visuomenėje nepasitenkinimo audrą.
6. Giedos nario centimetras padides

Barzdžiaus nuotr. Daugiau nuotraukų 11 Arūnas Tuma, www. Daugelis Lietuvos vairuotojų žino, kad sostinėje brangiausiai kainuojanti automobilių parkavimo zona yra pažymėta mėlyna spalva. Pastatyti automobilį 12 minučių ten jums kainuos 0,5 euro. Na, kas stato tokiam trumpam laikui?

Mažiausiai valandai, o tai reiškia, kad sumokėsite 2,5 euro.

Beje, visas Vilniaus senamiestis ir centras pažymėtas tik mėlyna spalva, kitos nerasite. Kaunas turi dvi brangiausias zonas: geltonąją ir oranžinę.

Abiejose viena stovėjimo valanda kainuoja 2 eurus. Skirtumas tik tas, kad oranžinėje zonoje reikia mokėti beveik visada, tai yra visomis savaitės dienomis nuo 8. Brangiausia zona — raudonoji Šiomis dienomis be jokių didelių diskusijų buvo padidinti parkavimo tarifai Palangoje ir Šventojoje.

Algos parlamente kelia šypseną ir patiems Seimo nariams, ir ekonomistams: tautos išrinktųjų atlyginimus siūlo skaičiuoti kitaip Gytis Pankūnas, LRT. Kai kurie Seimo naujokai neslepia: pirmosios į kišenę įkritusios algos sukėlė nuostabą. Ankstesniuose darbuose didesnį atlygį gavę Seimo nariai mano, kad dabartinis parlamentaro atlyginimas yra nepakankamas atsižvelgiant į darbo krūvį ir ant pečių krintančią atsakomybę. Ekonomistai įsitikinę — kol sprendimus dėl Seimo narių algų priims jie patys, didelių pokyčių tikėtis neverta, tad būtina keisti darbo užmokesčio apskaičiavimo būdą. Jau gruodžio pradžioje parlamentarai galėjo išvysti pirmąsias juos pasiekusias Seimo nario algas.

Čia parkavimas brangiausioje žaliojoje zonoje pabrango nuo 1,7 euro iki 2 eurų. Mūsų mieste, Klaipėdoje, skaičiuojant jau padidintais tarifais, brangiausia parkavimo zona išlieka raudonoji.

Joje nuo šių metų rugsėjo 16 dienos už 1 valandos parkavimą reikės susimokėti 1,5 euro. Iš visų trijų Lietuvos didmiesčių tai mažiausia kaina. Kodėl Lietuvos didieji miestai pasirinko skirtingas spalvų sistemas, man nesuprantama.

Varpos padidėjimo kapsulės

Viena sistema būtų patogesnė žmonėms ir mažiau būtų painiavos gyventojams. Visiškas chaosas spalvų sistemose, kiek teko girdėti, erzina daugelį vairuotojų.

Sutinku, kad Pagėgių ar Skuodo centre automobilį galima pasistatyti ir nemokamai.

Nors ir gerbiu šiuos nuostabius miestelius, bet vis dar tikiuosi, kad Klaipėda ne į juos turėtų lygiuotis. Labiau norėtųsi, kad mano miestas žvelgtų į išsivysčiusius ir toli pažengusius Europos miestus, kur mokestis už automobilio parkavimą senamiestyje ir centre jau seniai yra tapęs Ar tai tiesa, o kai kurių valstybių miestuose su taršiais varikliais apskritai į senamiestį neįvažiuosi.

Prie senamiesčio problemų prisideda ir dabartinė eismo reguliavimo problema, kuria aš tikrai nesu patenkintas. Ne kartą egzistuojančias problemas kėliau viešai ir siūliau jų sprendimo būdus. Deja, metai bėga, rezultatas — nulinis, o iš miesto administracijos ir toliau nesigirdi, kad kada nors būtų planuojama miesto transporto srautų reorganizacija. Parkavimo vietų įkainiai ir zonų nustatymas yra tik vienas iš daugelio instrumentų, kaip protingai, patogiai ir tvariai organizuoti eismo judėjimą mieste, ypač kalbant apie mūsų senamiestį ir centrą.

Prisiekusiųjų instituto įvedimas nėra lengvai išsprendžiama problema. Specialiu įstatymu turi būti nustatytas prisiekusiųjų skaičius ir jų atrinkimo procedūra, kurioje numatyti pagal kokius kriterijus sudaromas kandidatų tapti prisiekusiaisiais sąrašas, numatyta galimybė kaltintojui ir gynėjui atmesti ribotą skaičių siūlomų kandidatų. Nustatyta konkreti prisiekusiųjų balsavimo priimant verdiktą procedūra.

Kitaip tariant, ar pakanka paprastos daugumos balsų, ar reikalinga kvalifikuota dauguma ar, galbūt, verdiktas turi būti priimtas vienbalsiai, tuo suteikiant veto teisę bet kuriam iš prisiekusiųjų. Kadangi prisiekusiųjų tarpe gali atsirasti ir tokių, kurie jau padarė sprendimą ir jiems nebereikalingas joks teisminis nagrinėjimas, tai suteikti veto teisę bet kuriam iš prisiekusiųjų būtų gana rizikinga.

Jei prisiekusiųjų verdiktą vetuotų vienas iš jų, tai visas teismo procesas būtų pakartotas iš pradžių, bet jau su naujais prisiekusiais. Akivaizdu, kad pati balsavimo procedūra labai svarbi, nes prisiekusiųjų teismo sprendimas apeliacine tvarka nebeskundžiamas. Tada nebūtų bylų vilkinimo, kokį matome dabar, ir net sudėtingiausia byla būtų išnagrinėta per kelias dienas. Bet ar daug rastume entuziastų tapti nuo visuomenės atskirtais prisiekusiaisiais, kurie bus patalpinti kokiai savaitei į savotišką daboklę?

Be to, vargu ar prisiekusiųjų teismo įstatymas galėtų atsirasti nepakeitus Konstitucijos, jau nekalbant apie Baudžiamojo proceso kodeksą. Tikėtis, kad šis Seimas prieš rinkimus dar mėgintų įvesti prisiekusiųjų instituciją, gali tik nepataisomi optimistai, prie kurių norėčiau priskirti dabartinį Seimo TTK pirmininką Stasį Šedbarą ir Nuorodos kopijavimas A.

Paieškokime, kaip argumentuojamas šių sąlyginai didelių išmokų skyrimas nebeišrinktiems Seimo nariams. Dažnai sakoma, Ar tai tiesa tokio tipo didelės išmokos buvusiems parlamento nariams yra daugelyje Europos ar pasaulio valstybių.

Taip, bet neužtenka konstatuoti, jog yra: norisi žinoti, koks yra tų išmokų tikslas. Teigiamajog buvę Seimo nariai esą nelabai pageidaujami darbo rinkoje, jiems sunku susirasti kitą darbą. Teigiama, jog darbdaviai vertina jų partinę priklausomybę, tam tikrus sprendimus.

Seimūnų statuso gniaužtuose

Sunku vienareikšmiškai atsakyti, ar tai tiesa, bet juk į Seimą prievarta nieko nevarė. Galbūt verta prisiminti liaudišką patarlę: bijai vilko, neik į mišką. Kitaip tariant, bijai išeiti iš Seimo, neik į Seimą į terminuotą darbo vietą.

Ne vien tik buvusiems Seimo nariams būna nelengva susirasti pageidaujamą darbą. Eilinių darbo ieškančių asmenų gyvenimo aprašymus darbdaviai irgi vertina labai priekabiai. Štai ilgametis jau buvęs Seimo narys išeitinių išmokų buvimą bando pagrįsti teigdamasjog senose demokratinėse valstybėse politikai yra saugomi.

Vis dėlto, ne visai aišku, kas čia ką ir kaip saugo. Vyriausybė ir Energetikos ministerija viską sustatė į vietas. Kiek žinau, galutinį žodį tarė premjeras S. Man tik pasirodė labai keista, kodėl K. Praėjusių metų spalį A. Salamakinas su kolegomis pasiūlė įteisinti, kad Lietuvoje į benziną būtų įmaišoma ne 5, kaip yra dabar, bet 10 proc. Tokį siūlymą Seimo nariai grindė tarptautiniais įsipareigojimais padidinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą.

Jie taip pat neabejojo, kad toks siūlymas turėtų sulaukti ir valstiečių pritarimo, nes išaugus biodegalų poreikiui ūkininkai galėtų parduoti daugiau grūdų, iš kurių gaminamas į benziną maišomas bioetanolis.

Mažinkime išeitines išmokas nebeišrinktiems Seimo nariams - Atvira Klaipėda

Biodegalų asociacijos rengtas įstatymo pataisas palankiai įvertino ir Vyriausybė, bet praėjusių metų rudenį jos netikėtai ėmė strigti Aplinkos apsaugos komitete. Jis nutarė, jog Lietuvoje turi būti prekiaujama degalais, kuriuose bioetanolio būtų 7 procentai.

Opozicijos atstovai stebėjosi, kad kandidatas į aplinkos ministrus K.

Esą didesnis kiekis gali pakenkti Lietuvoje naudojamų senesnių automobilių varikliams, be to, esą gali didėti degalų sąnaudos, o tai padidintų jų kainą. Rūpėjo seni automobiliai Aplinkos apsaugos komiteto vadovo rūpestis senais automobiliais, o ne švaresniu oru dominavo ir kovo ąją projektą svarstant Seimo posėdžių salėje. Mažeika užsipuolė projektui pritarusias Energetikos ir Susisiekimo ministerijas.

Anot politiko, komitetui nepavyko išsiaiškinti, koks bus poveikis seniems automobiliams, kai į tradicinius degalus bus įmaišoma daugiau ekologiškų degalų. Valstietis nuogąstavo ir dėl to, kad esą neatsakinga maistui naudojamus grūdus paversti degalais.

Komiteto pirmininkui antrino ir valstietė Virginija Vingrienė, pareiškusi, kad bioetanolio naudojimas gali padidinti anglies dioksido išmetimą į aplinką, ir ragino pereiti prie antros kartos biodegalų. Kaip liudija Seimo posėdžio, kuriame įstatymo pataisa buvo atmesta, stenograma šie valstiečių nuogąstavimai suglumino A. Jis tada pareiškė supratęs, kad Lietuvoje naftininkai yra kur kas galingesni nei žemdirbiai — jie gali padidinti nari laiką laimi tokius balsavimus.