Nauju technologiju didinimas

Tinkami pareiškėjai 2. Privatus juridinis asmuo, įsteigtas vienoje iš ES arba EEE EFTA šalių, kurio projektą nuspręsta finansuoti iš mechanizmo lėšų ir bendrojo finansavimo lėšų, turi įsisteigti kaip juridinis asmuo Lietuvos Respublikoje ne vėliau kaip iki projekto įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos. Projekto parengtumui taikomas reikalavimas — su paraiška pateiktas parengtas verslo planas.

Dėmesys darbo rinkos dalyviams

Tam, kad vyktų efektyvesnė žiedinės ekonomikos plėtra, yra būtina tarpsektorinė simbiozė tarp agromaisto, energetikos ir pramonės sektorių. Agromaisto sektoriaus potencialą bei svarbą įvertino Lietuvos pramonininkų konfederacija LPKkuri praėjusio prezidiumo posėdyje įsteigė naują Agromaisto bei bioekonomikos komitetą.

  1. Tinkami pareiškėjai 2.
  2. Tam, kad vyktų efektyvesnė žiedinės ekonomikos plėtra, yra būtina tarpsektorinė simbiozė tarp agromaisto, energetikos ir pramonės sektorių.
  3. Vidutinis nario dydis paauglys yra 13 metu

Ekspertei taip pat pavesta vykdyti ir LPK Darbo, socialinės politikos bei žmogiškųjų išteklių komiteto pirmininkės pareigas. LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius, kalbėdamas apie naujojo komiteto svarbą, atkreipė dėmesį į tai, kad ilguoju periodu žemės ūkiui atsiveria galimybės padidinti šalies BVP 16—18 proc.

Plačiau apie naujas pareigas, agromaisto sektoriaus potencialą Lietuvoje, aktyvėjančią dvejopą transformaciją visoje Europoje bei ateities darbo rinkos iššūkius pasikalbėjome su LPK Agromaisto ir bioekonomikos bei Darbo, socialinės politikos ir žmogiškųjų išteklių komitetų pirmininke Kristina Šermukšnyte-Alešiūniene.

Account Options

Žemės ūkio ir maisto sektoriaus skaitmeninimas Europos Komisijos yra įvardijimas kaip vienas iš jos pagrindinių prioritetų. Ar tai yra pastebima Lietuvoje? Europos Sąjunga išsikėlė labai ambicingus tikslus ir vos per dešimtmetį yra pasirengusi žemės ūkyje naudojamų pesticidų kiekį ir maisto nuostolius sumažinti perpus, o trąšų naudojimą — penktadaliu.

Taip pat tikimasi, kad bent ketvirtadalis ūkių bus ekologiniai. Be pažangių technologijų taikymo tokie rezultatai nemažinant gamybos yra neįmanomi, tačiau tyrimai rodo, kad žemės ūkis yra mažiausiai skaitmenizuotas sektorius tiek Lietuvoje, tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje. Europa mato didžiulį potencialą aukštųjų technologijų diegime, kurios šį sektorių paverstų efektyvesniu ir draugiškesniu aplinkai.

Dėl šios priežasties Europos Komisija išreiškė labai aiškų pageidavimą, kad kiekvienoje valstybėje būtų bent po vieną Europos skaitmeninių inovacijų centrą, turintį agromaisto sektoriaus kryptį. Tai vienintelis tokio įvertinimo sulaukęs skaitmeninių inovacijų centras agromaisto sektoriuje. Kodėl taip yra?

Ar technologinė pažanga išgelbės, ar sugriaus pasaulį? Sander van der Molen © Asmeninio albumo nuotr. Inovacijos nėra vien tik konkreti technologinė naujovė — jos turi svarbių ekonominių ir socialinių implikacijų, prie kurių žmonės turi adaptuotis.

Turime įvertinti, kad tai yra labai konservatyvus ir gilias tradicijas turintis sektorius. Praėjusiais metais buvo atlikta mokslinė studija, kuri atskleidė, kad Lietuvoje spartesnį inovacijų diegimą stabdo nepasitikėjimas technologinė pažanga, žinių ir gebėjimų stoka bei dėl sektoriaus specifikos lėčiau nei, pavyzdžiui, pramonėje pamatomas efektyvumas.

Pagrindinis Sumani specializacija Prioritetai Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos Šis prioritetas pasirinktas siekiant užtikrinti efektyvią ir tvarią verslo plėtrą bei skaitmeninių sprendimų ir naujų technologijų diegimą pramonės srityje ir taip didinti produktyvumą ir pridėtinę vertę. Pasaulyje sparčiai plečiasi fotonikos srities rinkos.

Priežastys yra labai suprantamos, nes skaitmeniniai sprendimai yra pakankamai brangūs, o apie pusę mūsų žemės ūkio sektoriaus sudaro ūkiai iki penkiasdešimties hektarų. Be to, didelė dalis ūkininkaujančiųjų yra pakankamai garbaus amžiaus.

Todėl norėdami pokyčių privalome kaip įmanoma labiau didinti skaitmeninių technologijų sklaidą ir prieinamumą. Padėti įmonėms sėkmingai įgyvendinti šiuos tikslus m. Didėjančios darbo sąnaudos verčia automatizuoti gamybą ir didinti produktų bei paslaugų kokybę, todėl vis daugėja įmonių, investuojančių į lanksčias produktų kūrimo ir gamybos technologines sistemas.

Patvirtintų paraiškų galutinis skaičius buvo 47 proc. Paraiškų vertinime dalyvavusi LVPA ekspertė prof.

Taip pat didesnė vidutinė finansavimo suma paraiškai: 0, mln. Pirmą kartą projektus teikiančios įmonės dažnai suklysta, manydamos, kad tai priemonės, skirtos įsigyti gamybinę įrangą ir pradėti gaminti naujus gaminius. Taip pat neretai įmonės planuojamas projekto veiklas per mažai sieja su moksliniais tyrimais, tik kuriuos atlikus būtų sukurtos naujos medžiagos, o iš jų gaminami gaminiai.

Lietuvos mokslininkai šiame sektoriuje yra pripažinti tarptautiniu mastu, o verslas pasižymi aukšta pridėtine verte.

Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos: į ateitį orientuotos verslo investicijos m. Rodoma: iš Itin reikšminga sritis, kuriai reikia stimulo Daugelis iš mūsų nesunkiai įvardytų lietuvišką aukštųjų technologijų sritį, kuri yra garsi visame pasaulyje vos ne kaip lietuviškas krepšinis. Tai — lazeriai. Lietuvos lazerių kūrėjai pagamina 90 iš lazerių, naudojamų garsiausiuose universitetuose. Šiame sektoriuje Lietuvoje dirba apie 40 įmonių, o jose triūsiančių specialistų sukuriama pridėtinė vertė 3 kartus viršija sukuriamą kituose pramonės sektoriuose.

Mokslo ir verslo sąveika yra intensyvi ir skatinanti plėtrą, todėl įžvelgiamas didelis potencialas kurti naujas įmones, atsiranda galimybių lazerinių technologijų pagrindu kurti naujos kartos pramonę ir didėja potencialas sukurti labiau integruotus sprendinius.

Visame pasaulyje griežtėjantys medžiagų ir konstrukcijų energetinio efektyvumo, saugumo, ilgaamžiškumo ir kiti reikalavimai nuolat didina MTEPI veiklų poreikį ir sudaro galimybes verslo įmonėms įsitraukti į inovacinę veiklą.

Sektoriaus dydis taip pat sudaro galimybę tarptautinį konkurencingumą kur kas labiau padidinti ne tik pasiekus tam tikras kuriamų kompozitinių medžiagų ir konstrukcijų fizines ar mechanines savybes, bet ir sumažinus jų gamybos sąnaudas.