Ar galima padidinti valstybiu nariu pratimus

Koks būdas tinkamesnis? Panašų darbą gali su jumis atlikti koučeris, o ne medikas, pavyzdžiui, konsultantas, turintis NLP- meistro kvalifikaciją. Ilgalaikiu laikotarpiu technologiniai pokyčiai švietimui ir moksliniams tyrimams darys esminį poveikį, kurį numatyti šiuo metu dar sunku. Sukurti švietimo aplinką, kurioje būtų palaikomos inovacijos, įmanoma tik taikant integruotą požiūrį, t.

Būti Europos Sąjungos piliečiu taip pat reiškia naudotis politinėmis teisėmis. Kiekvienas pilnametis ES pilietis turi teisę būti kandidatu ir balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. ES piliečiai gali tai daryti savo gyvenamojoje arba kilmės šalyje. Lygybė — tai vienodos visų piliečių teisės prieš įstatymą. Moterų ir vyrų lygybės principu pagrįsta visa Europos politika, jis yra Europos integracijos pagrindas ir taikomas visose srityse.

ES pamatas yra teisės viršenybės principas. Visi ES veiksmai grindžiami Sutartimis, kurias laisva valia ir demokratiškai sudarė jos valstybės narės.

Teise ir teisingumu rūpinasi nepriklausomos teisminės institucijos. ES valstybės narės įgaliojo Europos Sąjungos Teisingumo Teismą spręsti ES teisės klausimus paskutine instancija ir jo sprendimų turi laikytis visi.

Žmogaus teisės saugomos ES pagrindinių teisių chartija. Jos apima, be kita ko, teisę nebūti diskriminuojamam dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, teisę į asmens duomenų apsaugą ir teisę kreiptis į teismą.

ES gavo Nobelio taikos premiją už pastangas siekiant taikos, susitaikymo, demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms Europoje. ES valstybės narės ir institucijos ES pagrindas — Sąjungai priklausančios 28 valstybės narės ir jų piliečiai.

Unikalus ES bruožas yra tai, kad, nors visos valstybės narės tebėra suverenios ir nepriklausomos valstybės, jos nusprendė bendrai naudotis kai kuriomis savo suverenumo teisėmis tam tikrose srityse, kuriose verta bendradarbiauti.

Tai reiškia, kad valstybės narės kai kuriuos savo sprendimų priėmimo įgaliojimus praktiškai perduoda savo sukurtoms bendroms institucijoms — taip sprendimai konkrečiais bendrų interesų klausimais gali būti demokratiškai priimami ES lygmeniu.

Europos Sąjungos valstybės narės m.

1. А когда я вернулась из кухни, уже лежал на полу.
2. Puikus narys dideja
3. Padidejes siurblio narys pries ir po
4. Какая глупость с моей стороны, - Макс возвысил голос.
5. Ладно, - обещала Николь.
6. Kas yra berniuko nario dydis 14 metu
7. Padidejes narys su siltu vandeniu
8. Николь еще не видела сына таким расстроенным.

Priimant ES lygmens sprendimus dalyvauja kelios institucijos, visų pirma: Europos Parlamentasatstovaujantis ES piliečiams ir jų tiesiogiai renkamas; Europos Vadovų Tarybakurią sudaro ES valstybių narių vyriausybės arba valstybės vadovai; Taryba dar vadinama Europos Sąjungos Tarybaatsotvaujanti ES valstybių narių vyriaurybėms, ir Europos Komisijaatstovaujanti visos ES interesams. Priimant sprendimus ir rengiant teisės aktus taip pat dalyvauja valstybių narių nacionaliniai parlamentai ir du patariamieji organai: Regionų komitetas, sudarytas iš regioninės ir vietos valdžios atstovų, ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, sudarytas iš darbuotojų ir darbdavių organizacijų bei suinteresuotųjų grupių atstovų.

Patariamieji organai Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Europos regionų komitetas ir nacionaliniai parlamentai šiame procese dalyvauja teikdami nuomones dėl pasiūlymų, daugiausia juos vertindami iš subsidiarumo ir proporcingumo principų perspektyvos. Subsidiarumas reiškia, kad ES imasi veiksmų tik tada, kai ES lygmens veiksmai būtų veiksmingesni negu nacionalinio lygmens veiksmai, išskyrus tas sritis, kuriose jai yra suteikti išimtiniai įgaliojimai.

52013DC0654

Atsakymas neteisingas, nes komunikacijos globalizacija padidėjo ir nemažėjo, kaip teigiama frazėje, universalumo prieigai prie komunikacijos priemonių. Kalbant apie globalizaciją, teisinga sakyti, kad tai yra procesas, kuris: a nors ji linkusi homogenizuoti pasaulio erdvę, ji yra selektyvi ir išskirtinė.

Peržiūrėti atsakymą Alternatyva a Nors ji linkusi homogenizuoti pasaulio erdvę, ji yra selektyvi ir išskirtinė.

Globalizacijos procesas atneša ne vienodą naudą visiems ir todėl yra selektyvus. Nepaisant sienų atvėrimo ir vartojimo bei kultūros prekių apyvartos, pasaulio periferijos lieka neįtrauktos į procesą, taigi globalizacija yra išskirtinė.

Šis procesas tapo įmanomas paspartėjus technikos pažangai. Šiandien ekonomikoje ir visuomenėje vykstančių spartių pertvarkymų tikslas yra sustiprinti konkurencingumą, kuris yra globalizacijos proceso varomoji jėga.

Galime įvardyti kaip globalizuoto kapitalizmo konkurencingas strategijas: I - Transgeninių medžiagų gamyba, kuri, nors ir prieštaringai vertinama, yra produktyvesnė, padidina atsparumą kenkėjams ir sukuria priklausomybę nuo gamintojų su įmonėmis, kurios kontroliuoja genetiškai modifikuotas sėklas.

Klausimas 1

II - pritaikymas, tai yra individualių produktų gamyba, kad atitiktų galutinio vartotojo specifikacijas, pakeičiant standartizuotą gamybą serijomis ir didelėmis atsargomis. III - Lankstumas gamyboje priimant tą patį surinkimo linijų produktyvų modelį, kurį platina įvairios pasaulio šalys, o tai sumažina išlaidas ir pašalina gaminio tapatybę. IV - protekcionizmo pritaikymas nacionalinėms įmonėms, taikant subsidijas ir kvotas, trukdyti užsienio produktų konkurencijai nacionalinėse teritorijose.

Automatizavimo ir bendravimo pasauliniu mastu procesas, kurio tikslas yra gaminti mažomis sąnaudomis, mokėti mažiau ir brangiai parduoti, siekiant padidinti pelną. Pramonei viena pagrindinių pasekmių buvo: a darbo rinkos pertvarkymas, sumažinant darbo teises tik išsivysčiusiose šalyse. Peržiūrėti atsakymą Alternatyva b erdvinis pramonės ir technologijų perdavimas, kuris gali būti bet kurioje pasaulio vietoje.

Nuo devintojo dešimtmečio pramonė pradėjo sklaidytis ne tik šalies teritorijoje, bet ir visame pasaulyje.

Tam nereikia nei sporto klubo, nei specialios įrangos.

Taigi daug gaminti mašinų dalis įvairiose pasaulio vietose. Kitos galimybės nepasitaikė procese, kurį mes vadiname globalizacija. Peržiūrėti atsakymą Teisinga alternatyva: e finansinio kapitalo plėtra ir ekonominių blokų atsiradimas. ES mokytojų pripažįsta, kad svarbu pasirengti mokyti s naudojantis skaitmeniniais metodais, tačiau vos 20—25 proc. Dauguma mokytojų informacinėmis ir ryšių technologijomis IRT naudojasi rengdamiesi mokyti, o ne pačių pamokų metu[6].

Šiandieniniai besimokantys asmenys tikisi, kad bus labiau atsižvelgiama į jų asmenines reikmes, bendradarbiaujama, geriau susiejamas formalusis mokymas is ir savišvieta — visa tai įmanoma naudojantis skaitmeninėmis technologijomis. Vis dėlto 50—80 proc. ES besimokančių asmenų niekad nesinaudoja tokiais metodais kaip skaitmeniniai vadovėliai, pratimų įranga, paprasta ir prenumeruojama transliacija, imitavimas ar mokymasis žaidžiant.

ES trūksta kokybiško švietimo turinio ir prietaikų, skirtų įvairioms disciplinoms ir įvairiomis kalbomis, kritinės masės bei tarpusavyje susietų prietaisų visiems besimokantiems asmenims ir mokytojams.

1984-0807 Search Something Higher, Bath, UK, DP

Skaitmeninė atskirtis — novatorišku, technologijomis grindžiamu švietimu besinaudojančių asmenų ir tokios galimybės neturinčių asmenų atotrūkis — nuolat didėja dėl nevienodo požiūrio ir rinkos fragmentacijos. Kyla pavojus, kad ES atsiliks nuo kitų pasaulio regionų. Jos jas pertvarko, modernizuoja ir tarptautina, kad mokyklos ir universitetai pajustų apčiuopiamos naudos: didinamos galimybės naudotis švietimu ir mažinamos išlaidos, plėtojama mokymo praktika, keliama reputacija pasaulyje, populiarinamas prekės ženklas.

Esmė ta, kad didelė dalis skaitmeninio turinio sukuriama ne Europoje, be kita ko, švietimo institucijų, kurios savo mokymo programas siūlo visame pasaulyje naudodamosi atvirais masinio nuotolinio mokymo kursais angl.

Nuorodos kopijavimas

Technologijos suteikia galimybę padidinti švietimo veiksmingumą ir teisingumą Potenciali skaitmeninės švietimo sistemų revoliucijos nauda yra įvairialypė: pavieniai asmenys gali nesunkiai ir neretai nemokamai įgyti žinių iš kitų šaltinių nei mokytojai[7] ir institucijos; gali būti pasiektos naujos besimokančių asmenų grupės, nes mokymasis nebėra susiejamas su konkrečiais mokymosi tvarkaraščiais ar metodais ir gali būti pritaikytas prie konkretaus asmens reikmių; atsiranda naujų švietimo paslaugų teikėjų; mokytojai gali drauge su kolegomis ir besimokančiais asmenimis iš įvairių šalių kurti mokymo turinį ir juo dalytis; atsiranda prieiga prie gerokai įvairesnių švietimo išteklių.

Atvirojo kodo technologijos leidžia mokytis bet kam, bet kur, bet kada, bet kokiomis priemonėmis ir bet kieno padedamam.

• ES. Kas ji yra ir ką veikia
• Dokumente siūloma ES ir nacionalinio lygmens veiksmų, visų pirma: - padėti švietimo įstaigoms, mokytojams ir besimokantiems asmenims įgyti skaitmeninių gebėjimų ir naudoti naujus mokymosi metodus; - remti atvirųjų švietimo išteklių plėtotę ir prieinamumą; - sujungti klases skaitmeniniu ryšiu ir naudotis skaitmeniniais prietaisais ir turiniu; - sutelkti visas suinteresuotąsias šalis mokytojus, besimokančius asmenis, šeimas, ekonominius ir socialinius partneriuskurios siektų pakeisti skaitmeninių technologijų vaidmenį švietimo institucijose.
• Peržiūrėti atsakymą Alternatyva a Gamybos stebėjimas Aprašant technologijų naudojimą gamybos procese, tekstas sujungia specifinius dirvožemio poreikius ir pagalbą, kurią galime gauti iš mokslo ir technikos, kad pagerintume žemės naudojimą.

Tačiau svarbiausia yra tai, kad švietimo ir žinių plitimui nebetrukdo valstybių sienos ir taip gerokai padidinama tarptautinio bendradarbiavimo vertė ir potencialas. Naudodamiesi atviraisiais švietimo ištekliais[8], visų pirma atvirais masinio nuotolinio mokymo kursais angl.

2 klausimas

MOOCmokytojai ir švietimo įstaigos gali lengviau tuo pačiu metu pasiekti tūkstančius besimokančių asmenų visuose pasaulio žemynuose ir kalba šiuo atveju nebūtinai yra kliūtis. Sudarant sąlygas besimokantiems asmenims, mokytojams, mokslininkams ir įstaigoms kurti turinį, juo dalytis ir jį aptarti su kolegomis įvairiose pasaulio šalyse, puoselėjamas bendradarbiavimas.

Platesnis naudojimasis naujosiomis technologijomis ir atviraisiais švietimo ištekliais gali ne tik padidinti prieigą prie švietimo, bet ir sumažinti švietimo institucijų ir besimokančių asmenų, visų pirma priklausančių palankių sąlygų neturinčioms grupėms, išlaidas. Tačiau norint užtikrinti tokį poveikį būtinos tvarios investicijos į švietimo infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius.

Atvirojo kodo technologijos suteikia Europai galimybę pritraukti naujus talentus, padeda piliečiams įgyti naujų gebėjimų, skatina mokslą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, didina našumą, užimtumą ir ekonomikos augimą.

Europa veiksmų turi imtis jau dabar — sukurti tinkamą politinę sistemą ir skatinti diegti novatorišką mokymo si praktiką mokyklose, universitetuose, profesinėse mokyklose ir suaugusiųjų mokymosi institucijose.

Tai gali padėti visoms valstybėms narėms ir regionams, visų pirma mažiau išsivysčiusiems, gauti naudos iš kokybiško švietimo ir padidinti jų augimo potencialą, drauge išlaikant ekonominę ir socialinę konvergenciją.

• EUR-Lex - DC - LT
• Nuoroda nukopijuota aA Daugelis sportuojančių žmonių žino, kad raumenų jėgą galima didinti.
• Погляди, Буба.

Kaip nurodyta pirmiau, ES rems šiame dokumente siūlomus veiksmus, atspindinčius m. Rezultatai ir detalūs įrodymai taip pat pateikiami Tarnybų darbiniame dokumente, kuriame analizuojama skirtinga dabartinė valstybių narių padėtis, pateikiama gerosios patirties pavyzdžių, nagrinėjamos didžiausios ES lygmens kliūtys, trukdančios diegti inovacijas — skaitmeninį turinį ir technologijas — švietimo sistemose.

Akivaizdu, kad trukdžiai skirtinguose mokymo si sektoriuose pavyzdžiui, privalomojo švietimo, aukštojo mokslo, profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo sistemosetaip pat neformaliojo mokymosi ir savišvietos sektoriuose yra nevienodi. Atvira mokymosi aplinka: organizacijų, mokytojų ir besimokančių asmenų galimybės diegti inovacijas 1.

Praktiškai, deja, institucinės strategijos paprastai prieštarauja IRT grindžiamo švietimo atvirumui. Mokyklinio ugdymo ir profesinio mokymo sistemose mokymo programų ir vertinimo ribojamosios nuostatos neleidžia visapusiškai išnaudoti technologijomis grindžiamo mokymo si metodų. Aukštojo mokslo sistemoje pokyčius stabdo kiti veiksniai, kaip antai nelankstus finansavimas ir valdymo struktūra bei riboti biudžeto ištekliai.

Suaugusiųjų mokymo srityje IRT taip pat siūlo didžiulį struktūrinių pokyčių potencialą: Suomijoje atlikto tyrimo duomenimis[9], vos 41 proc. Naudojantis IRT mokymo procese galima sumažinti išlaidas ir padidinti lankstumą tiek laiko, tiek erdvės atžvilgiu.

Pasinaudoti visomis IRT teikiamomis galimybėmis švietimo įstaigos galės tik tada, kai pakeis bazines savo veiklos sąlygas.

Atvira švietimo aplinka reikalauja, kad švietimo įstaigų vadovai atliktų aktyvų vaidmenį, visų pirma: plėtotų strateginę viziją, pertvarkytų sustabarėjusias įstaigas į mokymosi bendruomenių tinklą ir atlygintų specialistams, taikantiems novatoriškus metodus. Vadovų veiklą turi papildyti organizaciniai pokyčiai ir institucijų plėtotės planai. Švietimo įstaigos turėtų įvertinti savo pasirengimą naudoti IRT ir prireikus peržiūrėti savo organizacinius ir verslo modelius.

Tai reiškia, kad reikia, pavyzdžiui, įvertinti, kiek padidėtų veiksmingumas aprūpinus įstaigas skaitmeninėmis technologijomis, ar IRT yra integruotos užtikrinant saugumą pagal mokykloms skirtą eSafety e.

Taip pat gali reikėti iš naujo įvertinti, ar įstaiga yra atsakinga už žinių perdavimą ir arba jų įgijimo patvirtinimą. Tokių proveržio inovacijų kaip MOOC atsiradimas turi potencialo transformuoti aukštąjį mokslą ir paskatinti naują viso pasaulio universitetų konkurenciją ir kompetencijos centrų kūrimąsi.

ES pirmtakė buvo sukurta po Antrojo pasaulinio karo. Iš pradžių siekta skatinti ekonominį bendradarbiavimą remiantis prielaida, kad tarpusavyje prekiaujančios šalys tampa viena nuo kitos ekonomiškai priklausomos ir todėl labiau linkusios vengti konfliktų.

Nors pirmasis viešai prieinamos mokomosios medžiagos projektas įgyvendintas Vokietijoje, didžiausi šios srities pokyčiai vyksta JAV. Trys didžiausi atvirų masinio nuotolinio mokymo kursų paslaugų teikėjai JAV siūlo maždaug kursų, pagal kuriuos mokosi trys milijonai žmonių visame pasaulyje; Europoje tokias paslaugas teikia tik keli universitetai. Neseniai atlikto tyrimo[11] duomenimis, trečdalis iš apklaustų Europos universitetų išvis nežinojo, kas yra MOOC, ir tik trečdalis svarstė kokią nors su MOOC susijusią iniciatyvą.

Šį potencialą būtų geriausia išnaudoti užmezgant strateginę partnerystę. Vienas iš pozityvių pavyzdžių — neseniai Europos nuotolinio mokymo universitetų asociacijos[12] pradėta įgyvendinti Europos MOOC iniciatyva.

Tokia iniciatyva rodo, kad tarptautinis bendradarbiavimas užtikrina pakankamą masto ekonomiją ir padeda rasti naujų švietimo srities sprendimų, kurių pavienėms institucijoms rasti nepavyktų. Reikia skatinti novatorišką mokymosi praktiką Aktyvesnis įvairių mokymo si praktikų — tiesioginio ir internetinio mokymo si — derinimas vadinamasis mišrusis mokymasis gali padidinti motyvaciją mokytis ir mokymosi veiksmingumą.

Gamybine praktika grindžiamo mokymo sistemose galima naudotis technologijomis modeliuojant realias situacijas, kad besimokantys asmenys galėtų pagerinti savo techninius įgūdžius ir gebėjimus spręsti problemas. Technologijos taip pat leidžia naudoti naujus mokymosi ir vertinimo būdus, sutelkiant dėmesį į tai, ką asmuo sugeba padaryti, o ne į tai, kiek informacijos jis įsisavino ir ar geba tą informaciją atkartoti.

Technologijos sudaro sąlygas ieškoti naujų konkrečiam asmeniui pritaikomo mokymo si sprendimų, taigi mokytojai gali susidaryti aiškesnį ir realesnį vaizdą apie kiekvieną mokinį. Mokymo si analitika[13] gali padėti atsirasti naujiems ir įvairesniems mokymo metodams, pagal kuriuos itin daug dėmesio skiriama besimokančiam asmeniui, nes galima reguliariai ir atidžiai stebėti IRT besinaudojančius besimokančius asmenis: mokytojai žino tikslius konkretaus asmens mokymosi rezultatus ir papildomos pagalbos reikmes, priklausomai nuo to asmens mokymosi stiliaus.

Kas ji yra ir ką veikia

Tačiau kalbant apie IRT integraciją, daugelis jų neturi reikiamos kompetencijos, kad galėtų naudoti IRT pedagoginiais tikslais. Tik septyniose šalyse[14] 30—50 proc. Tyrimai rodo, kad 70 proc.