Vidutinio dydzio tautu narys,

Gruževskio manymu, Seimo narių ir kitų politikų algos galėtų būti padalytos į dvi dalis — pastoviąją ir kintamąją. Ekonomistai įsitikinę — kol sprendimus dėl Seimo narių algų priims jie patys, didelių pokyčių tikėtis neverta, tad būtina keisti darbo užmokesčio apskaičiavimo būdą. Tukanų tautos ypač rytų labai glaudžiai susijusios ir dauguma tukanų žmonių moka kelias tukanų kalbas.

Dėl Seimo narių teisės gauti kitą atlyginimą Byla Nr. Konstitucinis Teismas nustatė: I Seimas m. II Pareiškėjas prašymą grindžia šiais argumentais. Įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, kas mėnesį mokamas vieno vidutinio darbo užmokesčio VDU dydžio, o kitiems Seimo nariams — trijų VDU dydžio atlyginimas.

Pagal Vyriausybės įstatymo 13 straipsnį Ministro Pirmininko ir ministrų atlyginimas nustatytas nepriklausomai nuo to, ar kuris nors iš jų yra dar ir Seimo narys. Taigi Seimo narys, paskirtas Ministru Pirmininku ar ministru, gauna du atlyginimus: Vyriausybės nario ir sumažintą Seimo nario.

Pareiškėjas nurodo, jog pagal Konstitucijos 60 straipsnį Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru. Seimo nario atlyginimas už Ministro Pirmininko ar ministro darbą nelaikomas atlyginimu už kūrybinę veiklą.

Pareiškėjo manymu, Įstatymo 13 straipsnio nuostata dėl Seimo narių, kurie yra Vyriausybės nariai, dviejų atlyginimų prieštarauja Konstitucijos 60 straipsnio 3 daliai. III Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui suinteresuoto asmens atstovas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vyresnysis patarėjas R.

Kalkys Konstitucinio Teismo posėdžiui raštu pateikė tokius paaiškinimus. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 60 straipsnio 3 daliai, draudžiančiai Seimo nariui gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.

Dėl Seimo narių teisės gauti kitą atlyginimą

Pareiškėjo teiginys, kad paskirtas Ministru Pirmininku ar ministru Seimo narys gauna du atlyginimus, gali būti grindžiamas ne Įstatymo 13 straipsniu, o Vyriausybės įstatymo 13 straipsniu, kuriame nustatomas Vyriausybės narių atlyginimas nepriklausomai nuo to, ar jie yra Seimo nariai, ar ne. Suinteresuoto asmens atstovo teigimu, Įstatymo 13 straipsnio nuostata, pagal kurią Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, mokamas vieno VDU dydžio atlyginimas, neprieštarauja Konstitucijos 59 straipsniui.

IV Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gauti valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro S. Kakčio, Vyriausybės kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos skyriaus vedėjos R.

Ruškytės, Teisingumo ministerijos Teisės departamento direktorės J. Aleksaitės, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės doc.

Atlyginimas 1. Atlyginimas Seimo nariui mokamas iš valstybės biudžete Seimui skirtų asignavimų. Seimo Pirmininkui, jo pavaduotojams, Seimo struktūrinių padalinių vadovams, jų pavaduotojams, taip pat Seimo statute nurodytam Seimo mažumos atstovui lyderiui nustatomi atlyginimo priedai. Seimo nario atlyginimo bei jo priedų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas toliau — Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos, kuriomis padidinamas Seimo narių atlyginimo ar jo priedų dydis, gali būti taikomos ne anksčiau kaip nuo naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos.

Birmontienės, taip pat specialistų — Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Darbo teisės katedros vedėjo prof. Nekrošiaus, to paties fakulteto Valstybinės teisės katedros vyresniojo asistento dr. Šileikio paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai. V Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas R.

Smetona iš esmės patvirtino prašyme išdėstytus argumentus ir juos sukonkretino. Specialistai prof.

Nekrošius ir dr. Šileikis iš esmės pakartojo raštu pateiktus paaiškinimus. Konstitucinis Teismas konstatuoja: Pareiškėjo teigimu, Įstatymo 13 straipsnis prieštarauja Konstitucijos 59 ir 60 straipsniams.

Seimo nariai taupys, bet jų algos didės Verslo Žinios, Živilė Barkauskaitė A Verslo aplinka Solidarizuodamiesi su tauta Seimo nariai kitais metais greičiausiai vėl gaus sumažintas išmokas už įsigytas kanceliarines prekes, tačiau taupymas jų atlyginimo dydžio nepaveiks — algos gali padidėti beveik 3. Seimo narių algos prasidėjus krizei m. Skaičiuojama, kad iš dalies atstačius parlamentarų atlyginimus, jų uždarbis kitais metais turėtų padidėti iki maždaug 8.

Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašyme išdėstytus motyvus, nagrinės Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies atitikimą Konstitucijos 59 straipsnio 4 daliai ir 60 straipsnio 3 daliai. Pareiškėjo nuomone, Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, pagal kurią Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, kartu su Seimo nario vieno VDU dydžio atlyginimu mokamas ir Vyriausybės nario atlyginimas, prieštarauja Konstitucijos 60 straipsnio 3 daliai, kurioje nustatyta, kad Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto ir kad Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.

Seimo nariai yra Tautos atstovai, per kuriuos Tauta vykdo aukščiausią suverenią galią Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnis. Tinkamai vykdyti Tautos atstovų funkcijas Seimo nariai gali tik turėdami Konstitucijoje tiesiogiai įtvirtintas ir garantuotas savo teises bei pareigas, būdami nepriklausomi ir savarankiški.

Viena iš svarbiausių Seimo nario nepriklausomos, savarankiškos veiklos garantijų yra tai, kad pagal Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalį Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.

Tame pačiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.

Šios konstitucinės nuostatos suponuoja tai, kad Seimo nario atlyginimas turi būti pakankamo dydžio, mokamas reguliariai, taip pat kad Seimo kadencijos metu įstatymu negali būti nustatytas mažesnis Seimo nario atlyginimas negu kadencijos pradžioje. Toks konstitucinis Seimo nario atlyginimo už darbą reguliavimas nustatytas tam, kad Seimo narys galėtų tinkamai atlikti savo, kaip Tautos atstovo, priedermę.

Kaip minėta, pareiškėjas savo abejones, ar Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis atitinka Konstituciją, grindžia Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalies nuostata, kad Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Pažymėtina, kad Seimo narių atlyginimo nustatymo pagrindai išdėstyti ne tik Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje, bet ir kitose šio straipsnio dalyse.

1. Kęstutis K.
2. Nario dydis su RAM
3. Dėl Seimo narių teisės gauti kitą atlyginimą Byla Nr.
4. Atsiliepimai apie vaizdo elemento padidejima
5. LIETUVOS RESPUBLIKOS
6. Tukanų tautos ypač rytų labai glaudžiai susijusios ir dauguma tukanų žmonių moka kelias tukanų kalbas.
7. Tukanai (indėnai) – Vikipedija

Nagrinėjamoje byloje taip pat svarbu nustatyti Konstitucijos 60 ir 99 straipsnių normų santykį. Teisės teorijoje žinomi įvairūs teisės aiškinimo metodai: lingvistinis, sisteminis, istorinis, lyginamasis ir kt. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad atskleidžiant teisės normų turinį paprastai nepakanka taikyti vien lingvistinį aiškinimo metodą.

Konstitucija yra vientisas aktas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalisskirtinguose Konstitucijos straipsniuose išdėstytos normos yra tarp savęs suderintos ir sudaro vientisą visumą.

TEISMO AKTAI

Todėl Konstitucinis Teismas, spręsdamas, ar Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies ginčijama nuostata neprieštarauja Konstitucijai, taikys ir sisteminį aiškinimo metodą. Savo įgaliojimų laikui Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą. Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru.

Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis jo 1 dalyje nustatytiems apribojimams: Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru.

Konstitucijos 60 Vidutinio dydzio tautu narys 2 dalyje išdėstyta norma yra specialioji šio straipsnio 1 dalyje suformuluotos bendrosios normos atžvilgiu.

Konstitucinė Seimo nario teisė eiti Ministro Pirmininko ar ministro pareigas suponuoja teisę gauti atlyginimą už tokių pareigų atlikimą. Tai patvirtina ir Konstitucijos 99 straipsnis, kuriame nustatyta, kad Ministrui Pirmininkui ir ministrui už darbą Vyriausybėje yra mokamas atlyginimas. Konstitucijos 60 straipsnio Vidutinio dydzio tautu narys dalyje nustatyta, kad Seimo nario veiklos garantijas, taigi ir atlyginimą, nustato įstatymas.

Sistemiškai vertinant Vidutinio dydzio tautu narys 60 straipsnio 1 ir 2 bei kitų dalių santykį, taip pat šio straipsnio santykį su 99 straipsniu, darytina išvada, kad Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, gali būti nustatytas kitoks atlyginimas už Seimo nario darbą.

Seimas, pagal Konstituciją turėdamas diskreciją įstatymu nustatyti Ministru Pirmininku ar ministru paskirtam Seimo nariui kitokį atlyginimą už Seimo nario darbą negu tą, kuris mokamas kitiems Seimo nariams, yra suvaržytas konstitucinių teisinės valstybės principų.

Vadinasi, ir šiuo atveju Seimo nario atlyginimas turi būti pakankamo dydžio, kad Seimo narys galėtų tinkamai atlikti savo, kaip Tautos atstovo, priedermę. Taigi Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, pagal kurią Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, atlyginimas už Seimo nario veiklą nustatytas kitoks negu tas, kuris mokamas kitiems Seimo nariams, neprieštarauja Konstitucijos 60 straipsniui.

Pareiškėjo nuomone, Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas visų Seimo narių lygybės principas, zmones turi didziausia varpos dydi visi Seimo nariai už savo darbą turėtų gauti vienodą atlyginimą.

Naršymo meniu

Remdamasis šia konstitucine nuostata pareiškėjas teigia, jog Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, už Seimo nario darbą mokamas tris kartus mažesnis atlyginimas negu kitiems Seimo nariams, prieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 4 daliai. Laisvo mandato esmė — Tautos atstovo laisvė įgyvendinti Vidutinio dydzio tautu narys Konstituciją ir įstatymus jam suteiktas teises bei pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais, nepripažįstant teisės atšaukti Seimo narį.

Tai reiškia, kad negalimas imperatyvus mandatas Konstitucinio Teismo m. Taigi Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalies paskirtis — įtvirtinti laisvą Seimo nario mandatą kaip vieną iš Seimo narių veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantijų. Seimo narių lygiateisiškumas kyla iš Konstitucijos straipsnių visumos: 55 straipsnyje įtvirtinta, kad Seimo nariai yra Tautos atstovai; 62 straipsnyje nustatytas vienodas Seimo narių imunitetas; 63 straipsnyje nustatyti tokie patys Seimo narių įgaliojimų nutraukimo pagrindai; 69 straipsnyje įtvirtinta, kad Seimo nariai priimant įstatymus yra lygūs.

Kęstutis K. Girnius: Jie jautė savo tautos vertę

Seimo narių lygiateisiškumas įtvirtintas ir kituose Konstitucijos straipsniuose. Šiame nutarime jau buvo Vidutinio dydzio tautu narys, jog viena iš svarbiausių Seimo nario veiklos garantijų yra tai, kad Vidutinio dydzio tautu narys Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalį Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.

Tai yra ir viena iš Seimo narių savarankiškumo bei lygiateisiškumo garantijų. Konstitucijoje nėra teisės normų, pagal kurias visiems Seimo nariams neatsižvelgiant į tai, kad Seimo narys gali eiti tam tikras pareigas Seime ar Vyriausybėje, turi būti nustatomas vienodo dydžio atlyginimas. Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis Seimas turi diskreciją įstatymu nustatyti Seimo nariams, paskirtiems Ministru Pirmininku ar ministru, kitokį atlyginimą už Seimo nario darbą negu kitiems Seimo nariams.

Kitokio dydžio atlyginimas gali būti nustatomas ir tiems Seimo nariams, kurie eina Seimo statute nurodytas pareigas Seime. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustačius, kad Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, kas mėnesį mokamas vieno vidutinio darbo užmokesčio atlyginimas, Seimo nario Vidutinio dydzio tautu narys mandato principas, įtvirtintas Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje, taip pat Seimo narių lygiateisiškumas nėra pažeidžiami.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus darytina išvada, kad Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 4 daliai.

Tukanai (indėnai)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 53, 54, 55 ir 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutaria: Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.