9 Nario dydis

XIII 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje, kuri turi būti nustatyta kolektyvinėje sutartyje, turi būti detalizuoti pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiai, pagal numatytas įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose schemas, įvertinus darbuotojų išsilavinimą, profesinio ir ar vadovaujamo darbo patirtį, veiklos sudėtingumą, darbo krūvį, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimą ir panašiai. Seimo narys gali daug, bet ne viską. Toks konstitucinis Seimo nario atlyginimo už darbą reguliavimas nustatytas tam, kad Seimo narys galėtų tinkamai atlikti savo, kaip tautos atstovo, priedermę. Pasak portalo, dar ais metais dvi procedūrines stadijas — pateikimo ir svarstymo — praėjusiam įstatymo projektui teikiamais papildymais siekiama prilyginti buvusius ir naujai į Seimą neišrinktus parlamentarus Nepriklausomybės akto signatarams, nustatant jiems tokias pačias privilegijas. Tuos tikslus turėtų kelti tiek anykštėnai, taip pat juos turėtų aprobuoti savivaldybės taryba. Be abejo, jiems kyla klausimas apie socialinė teisingumą, socialinę lygybę.

Ji Konstitucinio Teismo prašė ištirti, ar Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 13 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 59 ir 60 Padidejes narys URO. Pareiškėjo nuomone, Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 13 straipsnio nuostata, kad Seimo nariai, kurie yra kartu ir Vyriausybės nariai, gauna du atlyginimus, prieštarauja Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, 9 Nario dydis atlyginimą už kūrybinę veiklą.

Šis įstatymo straipsnis, pareiškėjo nuomone, prieštarauja ir Seimo narių lygybės principui, įtvirtintam Konstitucijos 59 straipsnyje. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai. Tezės Viena iš svarbiausių Seimo nario nepriklausomos, savarankiškos veiklos garantijų yra tai, kad pagal Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalį Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.

Tame pačiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Šios konstitucinės nuostatos suponuoja tai, kad Seimo nario atlyginimas turi būti pakankamo dydžio, mokamas reguliariai, taip pat kad Seimo kadencijos metu įstatymu negali būti nustatytas mažesnis Seimo nario atlyginimas negu kadencijos pradžioje. Toks konstitucinis Seimo nario atlyginimo už darbą reguliavimas nustatytas tam, kad Seimo narys galėtų tinkamai atlikti savo, kaip tautos atstovo, priedermę.

Atskleidžiant teisės normų 9 Nario dydis paprastai nepakanka taikyti vien lingvistinį aiškinimo metodą. Konstitucija yra vientisas aktas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalisskirtinguose jos straipsniuose išdėstytos normos yra tarp savęs suderintos ir sudaro vientisą visumą.

Taigi būtina taikyti ir sisteminį aiškinimo metodą. Konstitucinė Seimo nario teisė eiti Ministro Pirmininko ar ministro pareigas suponuoja teisę gauti atlyginimą už tokių pareigų atlikimą.

Tai patvirtina ir Konstitucijos 99 straipsnis, kuriame nustatyta, kad Ministrui Pirmininkui ir ministrui už darbą Vyriausybėje yra mokamas atlyginimas.

Seimas, pagal Konstituciją turėdamas diskreciją Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, už 9 Nario dydis nario darbą įstatymu nustatyti kitokį atlyginimą nei tas, kuris mokamas kitiems Seimo nariams, yra suvaržytas konstitucinių teisinės valstybės principų.

Narystės sąlygos

Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas laisvas Seimo nario mandatas, kurio esmė — tautos atstovo laisvė įgyvendinti pagal Konstituciją ir įstatymus jam suteiktas teises bei pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais, nepripažįstant teisės atšaukti Seimo narį.

Tai reiškia, kad negalimas imperatyvus mandatas.

Konstitucijoje nėra teisės normų, pagal kurias visiems Seimo nariams, neatsižvelgiant į tai, kad Seimo narys gali eiti tam tikras pareigas Seime ar Vyriausybėje, turi būti nustatomas vienodo dydžio atlyginimas. Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustačius, kad Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, kas mėnesį mokamas vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas, Seimo nario laisvo mandato principas, įtvirtintas Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje, taip pat Seimo narių lygiateisiškumas nėra pažeidžiami.