Kokia tauta yra nario dydis. Dėl Seimo narių teisės gauti kitą atlyginimą

Prezidentas Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidentas renkamas tautos 5 metų kadencijai ne daugiau du kartus. Net ir šis noras buvo mažai tikėtinas. Paskatinti juos atsikratyti apolitiškumo buvo gerokai lengviau, negu valstiečius paversti lietuviais ir piliečiais. Gruževskio manymu, Seimo narių ir kitų politikų algos galėtų būti padalytos į dvi dalis — pastoviąją ir kintamąją. Galima atskirti aplinkybinius dalykus — jeigu Lietuva pradeda elgtis blogai, tuomet galima likti tautos patriotu, bet kritikuoti valstybę, nuo jos atsiriboti.

Respublikos Prezidentas gali skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu: iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko daugiau kaip 6 mėnesiai; po pirmalaikių Seimo rinkimų praėjo 6 mėnesiai.

Nuorodos kopijavimas

Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento akte dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas grindžiamas šiais argumentais. Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo doktrinoje pateikiamą Konstitucijos nuostatų, susijusių su Seimo nario veiklos garantijomis, išaiškinimą Seimo nario atlyginimas ir reguliarus jo mokėjimas yra svarbus Seimo nario konstitucinio statuso elementas ir Seimo nario parlamentinės veiklos garantija.

Iš Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalyje eksplicitiškai įtvirtintos pareigos Kokia tauta yra nario dydis įstatymuose nustatyti Seimo nario darbo Seime ir kitos parlamentinės veiklos garantijų sistemą kyla jo pareiga, laikantis konstitucinių imperatyvų, Seimo statute eksplicitiškai sureguliuoti Seimo nario atlyginimo mokėjimo pagrindus, inter alia tai, kokiais atvejais ir kokia tvarka Seimo nario atlyginimas gali būti sumažintas arba laikinai gali būti nutrauktas sustabdytas jo mokėjimas.

Pareiškėjo nuomone, Seimas, įgyvendindamas konstitucinę pareigą Seimo statute nustatyti Seimo nario darbo Seime ir kitos parlamentinės veiklos garantijų sistemą, turi plačią diskreciją, tačiau jis yra varžomas Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto konstitucinio imperatyvo, pagal kurį valdžios galias riboja Konstitucija ir kuris reiškia, kad Seimas, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių ir plačios diskrecijos neriboja inter alia konstitucinis atsakingo valdymo principas.

Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje, 60 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas, konstituciniai teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principai suponuoja Seimui pareigą Seimo statute eksplicitiškai nustatyti tokius Seimo nario atlyginimo mokėjimo pagrindus ir tvarką, pagal kuriuos Seimo nario atlyginimas jam būtų mokamas reguliariai, o esant konstituciškai pateisinamai būtinybei, jis būtų sumažinamas arba laikinai būtų nutrauktas sustabdytas jo mokėjimas.

Kęstutis K. Girnius: Jie jautė savo tautos vertę

Pagal Konstituciją, Seimo nariui nedalyvavus Seimo, Seimo komiteto, kito struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje, minėtas laikas nelaikytinas nei laiku, kai Seimo narys dirbo Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje nurodytą Seimo nario darbą, atlyginamą iš valstybės biudžeto, nei laiku, kai Seimo narys pasinaudojo Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise į kasmetines mokamas atostogas.

Pareiškėjo manymu, Konstitucijai prieštarautų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį Seimo nariui atlyginimas būtų mokamas už laiką, kai jis be pateisinamos priežasties nevykdo Seimo nario funkcijų. Vadinasi, iš Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje, 60 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtintų imperatyvų, konstitucinių teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principų Seimui kyla pareiga Seimo statute eksplicitiškai nustatyti pagrindus ir tvarką, pagal kurią Seimo nariui už laiką, kuris pagal Konstituciją nelaikytinas nei laiku, kai Seimo narys dirbo Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje nurodytą Seimo nario darbą, atlyginamą iš valstybės biudžeto, nei laiku, kai Seimo narys pasinaudojo Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise į kasmetines mokamas atostogas, Seimo nario atlyginimas būtų nemokamas.

Seimo nario atlyginimo, kaip vienos pagrindinių parlamentinės veiklos garantijų svarba, konstitucinis Seimo nario statusas lemia tai, kad toks teisinis reguliavimas Seimo statute turi būti įtvirtintas eksplicitiškai, jis negali būti išvedamas iš implicitinio teisinio reguliavimo, o nesant Seimo statute aiškiai nustatytų Seimo nario atlyginimo sumažinimo ar laikino jo mokėjimo sustabdymo kokia tauta yra nario dydis ir tvarkos, dėl Seimo nario atlyginimo sumažinimo ar laikino jo mokėjimo sustabdymo negali nuspręsti Seimo struktūrinis vienetas, inter alia Seimo valdyba.

II Suinteresuoto asmens atstovo argumentai 3.

Gedimino Bartuškos nuotr. Atsisiųsti 1 nuotr. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Juozas Liesys. Seimo kadencijai einant į pabaigą, atsirado naujų siūlymų, kaip sureguliuoti rentas ne tik signatarams, bet ir numatyti rentas buvusiems parlamentarams ir premjerams. Pasiūlymą Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo pakeitimo projektui įregistravęs Seimo vicepirmininkas Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Juozas Liesys siūlo suvienodinti rentos dydį signatarams, buvusiems Seimo nariams ir ekspremjerams.

Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Seimo atstovo Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėjo Vidmondo Vėgelio rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens atstovo pozicija grindžiama šiais argumentais. Seimo valdyba sprendžia Seimo darbo organizavimo klausimus, kurie pagal Seimo statutą nepriskirti kitoms Seimo institucijoms ar pareigūnams.

Algos parlamente kelia šypseną ir patiems Seimo nariams, ir ekonomistams: tautos išrinktųjų atlyginimus siūlo skaičiuoti kitaip Gytis Pankūnas, LRT.

Pažymėtina, kad Seimo valdyba, m. Venckienei Seimo valdybos m.

SV-Piš esmės taikė teisės analogiją ir laikėsi atsakingo valdymo principo nuostatų. Didžiausiomis algomis tarp parlamento narių galėtų pasigirti Seimo valdybos nariai. Seimo pirmininko pavaduotojai ir opozicijos lyderis, neatskaičius mokesčių, per mėnesį uždirba 3 ,80 euro, Seimo pirmininko pavaduotojas — 4 ,40 euro, Seimo pirmininkas — 4 ,60 euro.

Seimo narys, kaip numato Seimo statutas, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Statute taip pat numatyta, kad Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su parlamentine veikla, atlyginami iš valstybės biudžeto.

Naršymo meniu

Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma kokia tauta yra nario dydis, susijusioms su parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir panašiai.

Kitose Baltijos šalyse — Latvijoje ir Estijoje — parlamentarai taip pat gauna įvairius priedus prie algų, aukštesnes pareigas einantys parlamento nariai uždirba daugiau. Vis dėlto daugiausia iš trijų Baltijos šalių uždirba Estijos parlamento nariai — 4 ,15 euro neatskaičius mokesčių, arba 3 ,42 euro į rankas. Latvijos parlamentaro alga yra panaši į Lietuvos Seimo nario atlyginimą, tačiau truputį mažesnė — 2 eurai neatskaičiaus mokesčių, arba 2 ,78 euro į rankas.

Siūlo parlamentarų algoms taikyti specialų koeficientą LRT. Anot jo, Europos Sąjungos vidurkis yra 2,5, tai yra tiek kartų parlamento nario atlyginimas yra didesnis už vidutinę algą šalyje.

Skandinavijos šalyse šis rodiklis yra 2, Vidurio, Rytų Europos šalyse — 2—2,5. Ekonomisto teigimu, paprastai, kuo šalis skurdesnė, tuo šis santykis yra didesnis.

Dėl Seimo nario atlyginimo mokėjimo Seimo nariams, nuolat nedalyvaujantiems Seimo darbe

Seimo narių lygiateisiškumas kyla iš Konstitucijos straipsnių visumos: 55 kokia tauta yra nario dydis įtvirtinta, kad Seimo nariai yra Tautos atstovai; 62 straipsnyje nustatytas vienodas Seimo narių imunitetas; 63 straipsnyje nustatyti tokie patys Seimo narių įgaliojimų nutraukimo pagrindai; 69 straipsnyje įtvirtinta, kad Seimo nariai priimant įstatymus yra lygūs. Seimo narių lygiateisiškumas įtvirtintas ir kituose Konstitucijos straipsniuose. Šiame nutarime jau buvo pažymėta, jog viena iš svarbiausių Seimo nario veiklos garantijų yra tai, kad pagal Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalį Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.

Tai yra ir viena iš Seimo narių savarankiškumo bei lygiateisiškumo garantijų. Konstitucijoje nėra teisės normų, pagal kurias visiems Seimo nariams neatsižvelgiant į tai, kad Seimo narys gali eiti tam tikras pareigas Seime ar Vyriausybėje, turi būti nustatomas vienodo dydžio atlyginimas.

Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis Seimas turi diskreciją įstatymu nustatyti Seimo nariams, paskirtiems Ministru Pirmininku ar ministru, kitokį atlyginimą už Seimo nario darbą negu kitiems Seimo nariams. Kitokio dydžio atlyginimas gali būti nustatomas ir tiems Seimo nariams, kurie eina Penio matmenu prietaisas statute nurodytas pareigas Seime.

Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustačius, kad Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, kas mėnesį mokamas vieno vidutinio darbo užmokesčio atlyginimas, Seimo nario laisvo mandato principas, įtvirtintas Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje, taip pat Seimo narių lygiateisiškumas nėra pažeidžiami.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus darytina išvada, kad Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 4 daliai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 53, 54, 55 ir 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutaria: Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Ar naudositės Žaliuoju pasu keliaudami į užsienio šalis?

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas. Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu. Vyko dažni kariniai susirėmimai su RA. Antrais etapas apėmė m. Tuo metu susiformavo partizanų organizacinė struktūra, būriai susmulkėjo iki 5—15 asmenų gyvenančių bunkeriuose. Naudota pogrindinė kovos taktika, organizuoti netikėti išpuoliai.

Trečias etapas — — m. Jo metu buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovų sąjūdis vadovaujamas Jono Žemaičio — Vytauto. Būriai sumažėjo iki asmenų, retai vyko atviri susirėmimai, dažniausiai naudotas sabotažas ir teroras.

Nepaisant to, kad partizaninis karas nepasiekė savo tikslo išlaisvinti Lietuvos valstybę ir pareikalavo daugiau kaip 20 tūkst. Veikė persekiojamos pogrindinės disidentinės grupės, leidusios pogrindinę spaudą, katalikišką literatūrą.

Lietuvos Respublikos Seimas

Aktyviausiais represuotais judėjimo dalyviais laikomi Vincentas SladkevičiusSigitas TamkevičiusNijolė Sadūnaitė [53]. Po tarptautinės konferencijos Suomijos sostinėje, kur buvo pripažintos po II pasaulinio karo nusistovėję sienos, Lietuvoje susikūrusi Helsinkio grupė per užsienio radiją paskelbė nepriklausomybės reikalavimą. Disidentinis judėjimas kėlė tautos dvasią, bėgant laikui neleido pamiršti istorijos, tautinių vertybių [54]. Jų veiklos dėka pasaulis buvo informuojamas apie situaciją LSSR, žmogaus teisių pažeidimus, o tai vertė Maskvą švelninti režimą.

Tarybų Sąjungoje prasidėjus viešumo glasnost politikai viešasis gyvenimas laisvėjo. Jame dalyvavo apie tūkst. Dar po metų, rugpjūčio 23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuotas Baltijos kelias buvo maždaug km ilgio susikibusių žmonių grandinė, sustojusi sujungti trijų Baltijos šalių sostines — Vilnių, Rygą ir Taliną. Atkuriamasis Seimas paskelbė atkuriantis Lietuvos nepriklausomybę.

SSRS sustabdė žaliavų pirmiausia naftos tiekimą Lietuvai. Ne tik šalies pramonei, bet ir gyventojams ėmė trūkti kuro, būtiniausių prekių, net karšto vandens.

Ekonominė blokada truko 76 dienas, tačiau Lietuva neatsisakė nepriklausomybės deklaracijos [58]. Palaipsniui ūkiniai ryšiai imti atkūrinėti. Įtampa pasiekė kulminaciją m. Dėl blogos ekonominės situacijos tikėtasi gyventojų paramos perversmui, tačiau į Vilnių ginti teisėtai išrinktos valdžios ir nepriklausomybės plūdo žmonės iš visos Lietuvos.

Jūs jau balsavote. Galite peržiūrėti rezultatus.

Perversmo bandymas baigėsi taikių gyventojų aukomis ir padarė didelių materialinių nuostolių. Nebuvo nė vieno atvejo, kad ginklą būtų panaudoję taikūs gyventojai ir valstybinių įstaigų gynėjai, šaudė tik sovietų kariuomenė.

Dėl ginklo panaudojimo žuvo 14 žmonių, šimtai buvo sužeisti. Neilgai trukus pirmoji Lietuvos nepriklausomybę m. Plataus tarptautinio pripažinimo Lietuva sulaukė po nepavykusios rugpjūčio mėn. Tų pačių metų rugsėjo 17 d. Lietuva buvo priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją.

LR piliečių referendume priimta šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pirmuoju Prezidentu po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, m.

Tų pačių metų rugpjūčio 31 d. Lietuva priklauso NATO blokui, o m.

TEISMO AKTAI

Lietuva tapo visateise Europos Sąjungos nare. Pagal metų projektą, buvusio Seimo nario rentos dydis priklausytų nuo Seime išdirbtų kadencijų. Buvęs Seimo nariu vieną Seimo kadenciją galėtų gauti 40 procentų Seimo nario pareiginės algos per mėnesį rentą, dvi Seimo kadencijas - 60 procentų Seimo nario pareiginės algos per mėnesį; buvęs Seimo nariu tris Seimo kadencijas ir daugiau - galėtų pretenduoti į 75 procentų Seimo nario pareiginės algos per mėnesį rentą.

Šiame dokumente apie socialines garantijas buvusiems Seimo nariams ir buvusiems premjerams nekalbama. Įstatymas numato, kad signataras turi teisę gauti valstybinę signataro rentą. Valstybinės signataro rentos dydis yra 38,79 procento Seimo nario pareiginės algos per mėnesį.

Teismo apleistas Italijos vyno valdovo dvaras - šeimos paslapčių atskleidimas