Nominalus salies dydis, 03 26. BVP kaitos džiaugsmai ir jų ypatumai

Prognozuojama, kad iki XXI a. Mūsų laimei, nuo metų Lietuva yra tokių šalių klube, kurios gali visų pirma rūpintis savo ekonomikos sveikata, o ne skolos lygiu. Jos vadinamos bazinėmis, arba palyginamosiomis.

Pagrindiniai šalies rodikliai - Oficialiosios statistikos portalas

Gamybos metodas[ redaguoti redaguoti Atsisiusti nario patobulinimo programa ] BVP gali būti apibūdinamas kaip visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų per metus, suma. Galutinis produktas — tai prekė ar paslauga, skirta vartojimui; ji neduodama kaip sąnaudos kitoms prekėms ar paslaugoms gaminti.

Galutinėmis prekėmis kaip išimtis laikomos investicinės prekės.

Didėjant gamybos specializacijos lygiui, daugelis gaminamų produktų pereina kelias gamybos stadijas įvairiose firmose, kol galų gale tampa galutiniais produktais ar paslaugomis. Jei šalies metinio produkto apimtis būtų nustatoma Nominalus salies dydis tais metais pagamintų visų prekių ir paslaugų kainų suma, tuomet dalies prekių ir paslaugų vertė būtų keliskart įskaičiuota į BVP.

Taigi, apskaičiuojant BVP pagal nacionalinių sąskaitų metodiką, tarpinio produkto vertė turi būti eliminuojama tarpinis produktas — tai prekės ir paslaugos, panaudotos kaip sąnaudos gaminant kitas prekes ar paslaugas. Pakartotinio prekių ir paslaugų apskaičiavimo išvengiama, jei nustatant BVP sumuojama kiekviename gamybos etape sukurta pridėtinė vertė pridėtinė vertė — skirtumas tarp firmos pagamintos produkcijos ir rinkos kainos bei gamybai pirktų prekių ir paslaugų kainų.

Visos šalies mastu BVP apimtį nustatant gamybos būdu, sumuojama pridėtinė vertė, sukurta tik kiekvienoje tos šalies ekonomikos šakoje.

Bendrasis vidaus produktas

Taigi, į BVP įskaičiuojama: galutinių prekių vertė atėmus importuotų prekių ir žaliavų vertępagaminta analizuojamaisiais metais, vertė kai kurių prekių bei paslaugų, kurios kuriamos ir teikiamos vartotojui nemokamai, be jų pirkimo - pardavimo. Į BVP apimtį neįskaičiuojama: nelegalių sandėrių, šešėlinės ekonomikos veiklos rezultatai, negamybiniai sandėriai senų vadovų vertybinių popierių pardavimas, finansiniai sandėriai. Išlaidų apskaitos metodas[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Išlaidų Nominalus salies dydis BVP nustatomas kaip galutinė įvairios paskirties prekių paklausa, t.

Šių išlaidų rūšys: namų ūkių vartojimo išlaidos C — consumption — vartotojų piniginių išlaidų galutinėms prekėms bei paslaugoms pirkti suma.

Bendrasis vidaus produktas – Vikipedija

Tai gali būti trumpalaikio vartojimo prekės maistas, rūbaiilgalaikio vartojimo reikmenys šaldytuvai, automobiliai ir t. Firmų investicijos vadinamos bendrosiomis privačiomis vidaus investicinėmis išlaidomis; vyriausybės investicinės išlaidos į šias išlaidas nepatenka; bendrosios privačios vidaus investicijos — visos per metus pagamintos investicinės prekės, neatsižvelgiant į jų paskirtį į tai, ar jos buvo skirtos gamybai plėsti, ar tik pakeitė senas nusidėvėjusias darbo priemones.

Jos susideda iš atstatomųjų investicijų investicijų, atstatančių nusidėvėjusias darbo priemones ir grynųjų privačių vidaus investicijų investicijų, skirtų naujoms Nominalus salies dydis darbo priemonėms įsigyti ; vyriausybės išlaidos G — government — tai centrinės ir vietinės valdžios institucijų išlaidos baigtinėms prekėms bei paslaugoms, taip pat Nominalus salies dydis jėgai įsigyti ar naudoti.

Šios išlaidos susideda iš dviejų dalių: išlaidų esamam vartojimui valstybės finansuojamose įstaigose, bei investicinių išlaidų valstybinių ligoninių statyba, kelių tiesimas ir pan. Valstybė įvairiais atvejais atskiriems asmenims, šeimoms bei organizacijoms be jokio ekvivalento teikia piniginę paramą — moka transferinius mokėjimus.

Valstybės mokami transferiniai mokėjimai nepadidina BVP, o tik jį perskirsto, todėl jie neįtraukiami į valstybės išlaidas, Nominalus salies dydis BVP kaip atskirą G dalį.

BVP glaudžiai susijęs su grynosiomis vidaus pajamomis GVPajo tai yra visos gamybos veiksnių pajamos šalyje per metus. Nustatant BVP pajamų būdu, prie vidaus pajamų dar Perziureti parinktis du elementai, nesusiję su pajamų paskirstymu gamybos veiksniams: tai kapitalo nusidėvėjimo išlaidos amortizacija ir netiesioginiai mokesčiai Ti — taxes indirect.

Kadangi dalis galutinių prekių vertės įgyja amortizacijos De — depreciation formą, t. O netiesioginius mokesčius gaminamai produkcijai mokesčius, kuriuos vyriausybė uždeda prekėms ir paslaugoms nustato Nominalus salies dydis, todėl jie įtraukiami į firmos gamybos kaštus ir jų dydžiu padidėja pagamintos prekės rinkos kaina.

Šie mokesčiai apima: pridėtinės vertės mokestį, pardavimo mokestį, turto ir licencijų mokesčius, akcizusmuitus ir t. Netiesioginiai mokesčiai šalies požiūriu yra pirminės valstybės pajamos. Taigi, BVP apskaičiuojant pajamų metodu, rinkos kainomis yra per metus gautų darbo užmokesčio, palūkanų, rentos, pelno, nusidėvėjimo amortizacijos bei netiesioginių mokesčių suma.

Tačiau jeigu vyriausybė teikia subsidijas iš valstybės biudžeto konkrečioms prekėms ar paslaugoms, Nominalus salies dydis tų subsidijų suma atimama iš netiesioginių mokesčių sumos, kadangi jos yra įskaitomos į pajamas, bet nėra gaminamo produkto kainos dalis: BVP apskaitos išlaidų ir pajamų Nominalus salies dydis — tai du skirtingi požiūriai į BVP, kadangi tai, ką vartotojas išleidžia įgydamas produktą, gauna kaip pajamas tie, kurie dalyvavo šį produktą gaminant.

Lygybė tarp išlaidų ir pajamų visada yra todėl, kad balansuojantis elementas yra pajamos, kurios lieka padengus gamintojo išlaidas darbo užmokesčiui, nuomos mokesčiui bei palūkanoms.

BVP (Bendrasis vidaus produktas)

Skaičiavimo atsiradimo istorija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Skaičiuoti nacionalinę gamybą XX a. Pirmieji nacionalinių pajamų paskaičiavimai padaryti Kuznetso metais. Tada pirmą kartą buvo apskaičiuotos nacionalinės pajamos. Jis apskaičiavo JAV nacionalines pajamas iki metų.

Pirma ataskaita apie nacionalines pajamas ir gamybą už — buvo pateikta JAV Kongresui metais. Iki tol niekas neturėjo tikslesnių duomenų apie šalies ekonominį pajėgumą, terminas makroekonomika iki metų buvo nenaudojamas.

Iki metų bendrasis nacionalinis produktas buvo pagrindinis rodiklis makroekonominiuose tyrimuose. Bendrasis vidaus produktas tapo pagrindiniu rodikliu skaičiuojant atsiskaitymus su Jungtine Tautų Organizacija.