Padidejes valstybes pasekme ir kainos

Taip pat šioje metodikoje nėra numatyta, kaip turėtų elgtis Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, jeigu įmonė gauna antpelnį ne dėl atitinkamos veiklos sąnaudų mažinimo ar efektyvumo, o dėl turto perkainojimo. Jos esmė — tam, kad finansuotum valstybės išlaidas, nereikia surinkti mokesčių, jei pinigus galima Šiuo atveju privatizavimo objekto pirkimo—pardavimo sutartyje turi būti nustatyta, kad per 5 darbo dienas po pirkimo—pardavimo sutarties pasirašymo viešo aukciono laimėtojas turi sumokėti privalomą sumą — ne mažiau kaip 25 procentus pirkimo—pardavimo sutartyje nustatytos už privatizavimo objektą mokėtinos sumos, o viešo aukciono laimėtojo sumokėtas pradinis įnašas įskaitomas į pirmąją įmoką. Vadovaujantis CK nuostatomis, nutraukus sutartį siekiama grąžinti abi sutarties šalis į iki sutarties sudarymo buvusią padėtį, paprastai taikant dvišalę restituciją, kurios sąlyga yra tokia, kad susigrąžinti tai, kas buvo perduota kitai sandorio šaliai, galima tik tuo atveju, jeigu jai tuo pat metu grąžinama viskas, kas buvo iš tos šalies gauta.

S. Skvernelis: valstybės skola augs, bet dėl to pasekmių nebus - Verslo žinios

Todėl pareiškėjui kyla abejonių dėl Nuostatuose įtvirtinto teisinio reguliavimo, pagal kurį taikoma vienašalė restitucija, atitikties Įstatymo, kuriam įgyvendinti šis poįstatyminis aktas yra priimtas, 21 straipsnio 4 daliai.

Pareiškėjo — Lietuvos apeliacinio teismo prašymas Nr. Pareiškėjo prašymas ištirti ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijos ir Civilinio kodekso toliau — ir CK nuostatoms grindžiamas šiais argumentais.

Išsiaiškinau kaip valyti kraujagysles namuose 🤫😜

Nuostatuose įtvirtinus teisinį reguliavimą, kuris prieštarauja Įstatymui, buvo pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas, pagal kurį poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais ir negali jiems prieštarauti. Ginčijamas teisinis reguliavimas gali prieštarauti Konstitucijos 23 straipsniui, kuriame įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, nes neatlygintinis nuosavybės paėmimas prilygsta turto konfiskavimui, kuris gali būti laikomas baudžiamosios teisės poveikio priemone, o ne civilinių teisių gynimo būdu.

Be to, pagal Įstatymo 21 straipsnio 6 dalį privatizavimo sandoriui ir nuosavybės teisės į privatizavimo objektą atsiradimui yra taikomos CK nuostatos. Pagal CK 1. Tuo tarpu Vyriausybės nutarimu patvirtintų Nuostatų II Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens — Vyriausybės atstovų Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir viešųjų pirkimų politikos departamento Įmonių teisės skyriaus vyriausiojo specialisto D.

Pečiulio, valstybės įmonės Valstybės turto fondo Teisės skyriaus teisininkės R. Kurienės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Vyriausybės atstovų pozicija grindžiama šiais argumentais. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo proceso tikslas — gauti kuo daugiau lėšų, kad būtų maksimaliai patenkinti visuomenės poreikiai.

Ar aukštai lipsime į magiškąjį pinigų medį? Tačiau vienas įdomiausių jos bruožų yra tas, kad ji sukels nematytus pokyčius ekonomistų ir politikų galvose bei atsidurs ekonomikos vadovėliuose. Ši krizė iš esmės keičia požiūrį į tai, kiek valstybė gali ir turi pasiskolinti. Pavasarį ne viena valstybė atsidūrė niekada nematytoje arba jau seniai užmirštoje situacijoje — bent trumpam ekonominis aktyvumas buvo susitraukęs ketvirtadaliu.

Siekiant apsaugoti valstybės savivaldybių turtą ir ginant valstybės interesus, teisės aktuose, kuriais reguliuojamos valstybės savivaldybės turto privatizavimo procedūros, privalo būti nustatytos už pažeidimus taikomos atsakomybės priemonės, kuriomis būtų užtikrintas privatizavimo sandorių įvykdymas.

Pareiškėjo ginčijamame Nuostatų 49 punkte įtvirtinta sankcija yra skirta valstybės savivaldybėskaip viešojo teisinio santykio dalyvio, interesams ginti. Nuostatuose yra įtvirtinta pirkėjo teisė pasirinkti atsiskaitymo už aukcione įsigytą turtą būdus — mokėti iš karto arba dalimis.

Pastaroji atsiskaitymo tvarka palankesnė pirkėjui, o ne valstybei savivaldybeitodėl aukcione parduoto turto savininkė valstybė savivaldybėprisiimdama riziką dėl pirkėjo finansinių galimybių įvykdyti sandorį ir siekdama užtikrinti sandorio įvykdymą, privalo nustatyti griežtesnes sutarties įvykdymą užtikrinančias priemones. Dėl gana ilgų mokėjimo atidėjimo terminų galimos neigiamos pasekmės turto savininkui, pvz.

Tiek Įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje, tiek ginčijamuose Nuostatų punktuose yra imperatyviai nurodyta, kad tam tikri pirkėją drausminantys apribojimai turi būti nustatyti ir privatizavimo sandoryje. Ginčijamoje nuostatoje numatyta, kad jeigu pirkėjas nevykdo sutartimi prisiimtų mokėjimo įsipareigojimų, ne tik nutraukiama privatizavimo sutartis ir įgytas turtas pereina valstybės savivaldybės nuosavybėn, bet ir pirkėjo sumokėtos įmokos bei įsigyto objekto pagerinimui išleistos lėšos jam negrąžinamos.

N. Mačiulis: žmonės piktinasi aukštomis kainomis, nors turėtų piktintis mažomis pajamomis

Tai papildoma pirkėją drausminanti priemonė, kuri sutarties nutraukimo atveju turėtų būti vertinama kaip sandorio šalies patirti nuostoliai, atsiradę dėl jos pačios kaltės. Šie pirkėjo nuostoliai negali būti reikšmingesni nei nukentėjusios šalies valstybės patirti nuostoliai dėl neįvykusio privatizavimo — turėtos išlaidos, susijusios su turto pardavimu, turto vertės pokytis, negautos pajamos ir pan.

Praktikoje galimi ir tokie atvejai, kai dėl sutarties nevykdymo viešojo subjekto realiai patirti nuostoliai viršija už privatizavimo objektą pirkėjo įmokėtą sumą ir grąžinto privatizavimo objekto vertę, todėl ginčijamuose Nuostatų 49 punkte m. Ginčijamas teisinis reguliavimas negali būti vertinamas kaip leidžiantis konfiskuoti pirkėjo nuosavybę, nes taip teigdamas pareiškėjas, Vyriausybės atstovų manymu, neatsižvelgė į privatizavimo objekto galutinį perdavimo ir nuosavybės teisių į šį turtą apribojimų panaikinimo pirkėjo atžvilgiu momentą.

Todėl teisinis reguliavimas, pagal kurį nutraukus ar panaikinus privatizavimo objekto pirkimo—pardavimo sutartį ir nepasiekus privatizavimo tikslų šis turtas grąžinamas valstybei savivaldybeinegali būti vertinamas kaip prieštaraujantis Konstitucijos 23 straipsniui. Dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties CK 6.

Ne visais atvejais šalims taikoma abipusė restitucija, tam tikrais atvejais pareigą grąžinti turi tik viena iš šalių.

Restitucija laikytina savarankišku prievoliniu teisiniu pažeistų teisių gynimo būdu, kuriuo inter alia gali būti ginami valstybės interesai. Ginčijamuose Nuostatų punktuose įtvirtintos specialiosios teisės normos, taikytinos privatizavimo objekto pirkimo—pardavimo sutarties nutraukimo atveju, todėl jos negali sutapti su CK 6.

Privatizavimo sandorio nutraukimo atveju taikant abipusę restituciją valstybė savivaldybė atsidurtų nelygiavertėje padėtyje ir, kaip nukentėjusi dėl sandorio nevykdymo šalis, kaltos šalies atžvilgiu turėtų daugiau pareigų, o jos patirtus nuostolius būtų sunku atlyginti ir nebūtų išvengta neigiamų ekonominių pasekmių visuomenės interesams.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

III Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo apklaustos specialistės — valstybės įmonės Valstybės turto fondo Teisės skyriaus teisininkė Justė Žibūdienė ir šio fondo Privatizavimo skyriaus specialistė Ona Šimčikienė.

Pečiulis, R. Kurienė iš esmės pakartojo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus ir atsakė į teisėjų klausimus. Tai yra orientyras, pagal kurį galite įvertinti, kaip ECB sekasi siekti keliamo tikslo. Taip užtikrinamas ECB veiksmų skaidrumas.

Dėl valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo sutarties nutraukimo atveju kylančių teisinių pasekmių Byla Nr. Vilnius Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Egidijaus Bieliūno, Tomos Birmontienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Romualdo Kęstučio Urbaičio, Dainiaus Žalimo, sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei, dalyvaujant suinteresuoto asmens — Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovams Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Įmonių teisės ir viešųjų pirkimų politikos departamento Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus vyriausiajam specialistui Dominikui Pečiuliui, valstybės įmonės Valstybės turto fondo Teisės skyriaus teisininkei Rūtai Kurienei, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijosstraipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame Konstitucinio Teismo posėdyje m.

Tai reiškia, kad jūs, žinodami, kiek vidutiniškai euro zonoje laikui bėgant gali kisti kainos, galite lengviau planuotis ateitį. Šis ECB kainų stabilumo tikslas iškeltas bendrai visai euro zonai. Jis keliamas vidutiniam laikotarpiui — stengiamasi valdyti ilgesnio laikotarpio infliaciją, o ne trumpalaikius kainų šuolius ar kritimus, nes jie laikui bėgant išsilygina ir pinigų politikos priemonėmis jų suvaldyti negalima. Taip yra dėl kelių priežasčių: Rezervas skaičiavimams Siekiama įvertinant tai, kad rodikliai gali būti šiek tiek didesni negu tikroji infliacija.

Apsidraudimas Siekiama apsidrausti nuo galimos defliacijos rizikos.

Skirtumai tarp šalių Siekiama palikti vietos euro zonos šalių infliacijos skirtumams. Dar plačiau apie tai: Rezervas skaičiavimams Dėl taikomos skaičiavimo metodikos apskaičiuota infliacija apskaičiuojama pagal SVKI gali būti šiek tiek didesnė, negu yra iš tikrųjų. Taip gali būti, jeigu į prekių krepšelį, kuris naudojamas indeksui apskaičiuoti, įtrauktos prekės kaina padidėja, nes pagerėja prekės kokybė, pavyzdžiui, automobilis su patobulinta saugos įranga yra brangesnis negu ankstesnės laidos automobilis.

Apskaičiuojant infliaciją nevisiškai atsižvelgiama į tai, kad kaina padidėjo dėl prekės patobulinimo, todėl skaitmuo, rodantis infliaciją, yra didesnis negu infliacija yra iš tikrųjų. Esant defliacijai, įprastinių pinigų politikos priemonių pvz. Auditoriai taip pat atkreipė dėmesį, kad Elektros Padidejes valstybes pasekme ir kainos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodikoje nėra aiškiai įvardinta, kad į viršutines kainų ribas įskaičiuojamos palūkanos tik tų paskolų, kurios paimtos licencijuojamai veiklai vykdyti.

Taip pat šioje metodikoje nėra numatyta, kaip turėtų elgtis Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, jeigu įmonė gauna antpelnį ne dėl atitinkamos veiklos sąnaudų mažinimo ar efektyvumo, o dėl turto perkainojimo. Auditorių nuomone, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų viršutines kainų ribas m. Todėl, neįsitikinus jų pagrįstumu, Padidinkite nari 5 cm. rizika, kad perdavimo ir skirstymo paslaugų viršutinės kainų ribos gali būti nustatytos neteisingai.

Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas, kurios sudaro prielaidas spręsti nustatytas problemas. Nėra pasaulyje klestinčios, turtingos, konkurencingos valstybės, kurioje kainos būtų mažos ir skurdo lygis žemas. Bet aukštos kainos — paprastai jau konkurencingos, klestinčios valstybės pasekmė. Kai didėja produktyvumas, auga užmokestis, tuomet spartesnį atlyginimų augimą vejasi ir kylančios kainos.

S. Skvernelis: valstybės skola augs, bet dėl to pasekmių nebus

Turbūt D. Dundulis norėjo pasakyti, kad, vystantis ekonomikai ir norėdami matyti sparčiau augantį darbo užmokestį, neišvengsime infliacijos. Dundulis BNS nuotr. Kuo rėmėtės?

Genytė-Pikčienė: Rėmėmės istoriniais tyrimais, rinkome senus duomenis, kad pasižiūrėtume, kaip šalis vystėsi. Matome, kad Lietuva tikrai geriau gyveno tik Renesanso periodu, kai buvo įkurtas Vilniaus universitetas, sukurta dviejų šalių valstybė ir pan. Bet paskui Lietuva išgyveno labai daug ekonominių pakilimų ir nuosmukių ir niekada nepasiekė dabartinio lygio. Galime didžiuotis tuo, ką pasiekėme per laisvės metus, nes gana aukšto lygio ekonominė gerovė sukurta per trumpą laiką.

O šalį kūrėme nuo pat pamatų. Dabar, gilindamiesi į tokius smulkius dalykus, kaip pabrangę kalafiorai ar šukuosenos, pamirštame esmę. Todėl žvilgsnis iš paukščio skrydžio padeda prisiminti tikras vertybes ir priverčia savęs paklausti, ar tikrai gyvenimas toks sudėtingas ir blogas.

O kad jis nėra blogas, rodo mažmeninės prekybos apyvartos rodikliai. Nors skųstis dėl kainų — pagrindinė lietuvių savybė, mažmeninės prekybos apyvarta auga tikrai labai sparčiai. Tai rodo, kad, nors kainos auga, mūsų Padidejes valstybes pasekme ir kainos nevengia apsipirkinėti ir vartojimą ne mažina, o didina.