Nario storis su amziumi.

Skaičiuojama, kad vien Šilaičiuose, didžiausiose iš penkerių Panevėžio savivaldybės prižiūrimų kapinių, per praėjusius metus pavogta maždaug keturiasdešimt antkapių. Buvau iniciatyvinėje grupėje kartu su Arimantu Raškiniu, Petru Plumpa ir Mindaugu Blozneliu, bet ruošiant pirmąjį numerį nedalyvavau, nes buvau išvykęs į Kazachstaną. Pastebima, kad medžių senėjimą lemia genetiniai faktoriai, aplinka ir žmogaus veikla. Tokia katastrofiška socialinė nelygybė jau primena net feodalizmą.

Panevėžietė neabejoja, kad ir jos paminklas buvo ramiai naktį išneštas pro atvirus vartelius. Dieną niekas vogti neis, o per tvorą sunkaus paminklo gi nepermes?

Apsaugai neturi pinigų Šilaičių kapinių prižiūrėtoja Sigita Liaudanskienė pripažįsta, kad kapinių vagys — nesustabdomi. Anot jos, per praėjusius metus Šilaičiuose vandalai išplėšė apie keturiasdešimt antkapių. Liaudanskienė abejoja, ar pasiteisintų tokia elementari apsauga, kaip spyna nakčiai ant visų vartų — kapus lankantys žmonės liktų nepatenkinti vakarais negalintys įeiti, o plėšikams išlaužti spynas būtų juokų darbas.

Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidas Darulis mato vienintelę išeitį — pasamdyti saugos tarnybą, kad kapinėse budėtų visą parą. Tik Savivaldybėje tokia galimybė net nesvarstoma esą dėl ir taip skurdaus biudžeto.

Kiek gyvena medžiai

Apskaičiuota, kad vienų kapinių apsauga Savivaldybei per metus kainuotų apie tūkst. Darulio nuomone, apsauginius tektų samdyti ne vien Šilaičiams, bet ir kitoms miesto kapinaitėms saugoti. Išeitis — gręžti skyles Kol kas Savivaldybė kapines nuo plėšikų gina tik akylai stebėdama įvažiavimo vartus — fiksuojamos įvažiuojančios ir išvažiuojančios mašinos, o nuo Užkabinti spynas ir ant pėstiesiems skirtų vartelių, V. Darulio nuomone, būtų beprasmiška. Darulį stebina, kad antkapių vagystės policijai it kokia amžiaus mįslė.

Nepaisant visuomenės, visokių aplinkosaugininkų protestų, niekas į tai nebekreipia jokio dėmesio. Tyli bedantė teisėsauga ir teisėtvarka. Paprasti mirtingieji dėl savo tėvų ar senelių žemės kaunasi daugiau nei dešimtmetį.

UAB "Eko amžius"

Tokia katastrofiška socialinė nelygybė jau primena net feodalizmą. O jau apie progresyvius mokesčius, kad, gaudami tūkstantines algas, bent jau dalį atiduotų visuomenei, tų pačių pensininkų varganai buičiai pagerinti, nebandyk net užsiminti.

Prieš tai mūru stoja pirmiausia buvę SSKP nomenklatūrininkai, pasivadinę socialdemokratais. Tačiau ko norėti, juk brazauskininkai — buvę ir išaugę iš tos pačios komunistinės terpės, pasivadinusios revoliucionieriais.

O visa ta komunistinė revoliucija tebuvo tik siekis tapti nauja valdančiąja klase, kapitalistus pakeičiant partiniais funkcionieriais, kas buvo pavadinta socializmu. Beje, galima priminti, kad netgi komunistų autoritetas Marksas į gyvenimo pabaigą praregėjo. Kas ne kas, o buvusių komunistų ideologai, tokie kaip Č. Juršėnas, privalėtų žinoti, kad komunistai niekada net negalvojo pagerinti žmonių ir tautos gyvenimo. Nors skelbė, kad jų tikslas — sukurti naują žmogų. Bet tas naujas žmogus turėjo tik besąlygiškai paklusti partijai.

1. Pagalba Zoom nario nuotrauka
2. Kapų plėšikams – aukso amžius (papildyta) — laisvalaikistau.lt

Įprasta, kad geros mintys žinoma, ir blogos kyla tarp bendraminčių, - sakė jis. Buvo suprantama, jog šiai perspektyvai turi būti sukurta tam skirta viešo idėjų apsikeitimo ir diskusijų erdvė. Jeigu taip dabar, tai greičiausiai būtume ilgiau mąstę, planavę ir ruošęsi, bet tada buvo Sąjūdžio laikai - jei jauti, kad gali kažką padaryti dėl Lietuvos, tai, paprasčiausiai, iš karto imk ir daryk. Laikraštį įregistravome kaip Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos leidinį.

Kapų plėšikams – aukso amžius (papildyta)

Tikėjomės, kad tokiu būdu pavyks suburti didesnį krikščioniškos minties autorių būrį. Laikraščio leidyba prasidėjo vos tik sukūrus minimalią tam tikslui reikalingą resursų bazę: lėšos buvo surinktos iš aukotojų ir prenumeratos, darbuotojai - kas savanoriai, kas už minimalų atlyginimą.

Didžiausią organizacinio-techninio darbo naštą nešė Donatas Vilkas, fotografavo Algirdas Kairys, ištikimu, nepailstančiu apžvalgininku dirbo ir dabar tebedirba Mindaugas Buika Keitėsi tekstų surinkimo, maketavimo, redagavimo ir korektūros darbus dirbantys žmonės.

Tekstus rašydavome ir patys, ir korespondentai iš įvairių vietovių.

Patikrinkite savo užsakymo sąlygas

Susibūrė nemažas būrelis bendradarbiaujančių idealistų, kuriuos išvardinti tiesiog būtų pernelyg sudėtinga. Kadangi nemažai straipsnių įvairiais kampais paliesdavo ir religines temas, tai buvo reikalingas ekspertas, prižiūrintis teologinius klausimus. Visados prisimenu šviesų bendradarbiavimo su kun. Algirdu Palioku SJ laikotarpį.

Jis buvo ne tik bendradarbis, bet ir laikraščio dvasinis vadas. Redaktoriai dirbo visuomeniniais pagrindais.

Sukaktys, jubiliejai

Priklausomai nuo aplinkybių, įvairiais laikotarpiais atsakingas būdavo kas nors vienas. Aš supratau, kad pereiti į profesionalų redaktoriavimo darbą atsisakant akademinio - ne man. Todėl tikėjausi sustyguoti leidybos ritmą ir ieškoti vieno nuolatinio redaktoriaus. Tai ir įvyko mane išrinkus Seimo nariu, redagavimą perėmus Edvardui Šiugždai. Laikraštis pradėjo eiti didžiulės infliacijos metu.

• Nario matmenys 16 cm
• UAB "Eko amžius"
• Padidejes narys namuose
• Didžiąją jo dalį išpirko Šiluvos atlaidų maldininkai.
• Stóri-Bakki Guesthouse - Egilsstaðir, Ejilstadiras – atnaujintos m. kainos
• O kiek gyvena miškų ir miestų medžiai?
• Padeti padidinti nari

Pinigų, kurie buvo skirti pirkti popierių visus metus, po poros mėnesių užtekdavo vos ketvirčiui, todėl prenumerata buvo nuostolinga. Neretai būdavo, kai žmonės skųsdavosi, jog kioske negali nusipirkti mūsų laikraščio, o savaitės pabaigoje tame pačiame kioske grąžindavo neatplėštą laikraščių ryšulį, aiškindami, kad niekas neperka.

Platinti laikraštį per parapijas - realiausias pasilikęs būdas, tačiau tai apribojo skaitytojų ratą, be abejonės, ir tematiką. Kas jame buvo numatyta spausdinti?

Juozas Prunskis, o leidėjai ir autoriai - kunigai prof. Stasys Yla, Kazimieras Barauskas, kuris turbūt tam, kad galėtų rašyti kokybiškesnius politikos komentarus, net į Paryžių studijuoti politikos mokslų buvo išvykęs.

Pavadinimas gimė bendrame pašnekesyje.

Kiek gyvena medžiai - DELFI Agro

Fiziologinis Stelmužės ąžuolo amžius apie metų. Jis pastebėjo, kad tiksliau medžių amžių pasako jų rievės.

Jas suskaičiuoti galima invazinėmis priemonėmis, tam tikrais grąžtais išgręžus galima pasakyti, kiek rievių yra. Tai taikoma techniškai brandiems medžiams, kurie ruošiami kirsti, nes jeigu medis perbręsta, jo vidus pradeda gesti.

O gamtos paveldo vertybėms netaikoma, nes ir taip žinome, kad vidury yra kiaurymė. Yra ir pradėjusių dešimtą tūkstantmetį Kada medžiai pasiekia brandą ir pradeda senti? Pasak specialistų, dauguma medžių brandą pasiekia ties, o liepos, ąžuolai — nuo metų. Tik, pasak arboristo, ši branda — tarsi žmogaus dvidešimtmetis, kurią pasiekęs medis, nors jo savigynos sistema atlaikyti sužalojimus silpnėja, gali žaliuoti kone tūkstantį metų.

Namo surentimas, kaip ir rąstų paruošimas, vyksta rankiniu būdu Norvegiškais įrankiais. Kiekvienas namas yra pastatomas įmonės gamykloje. Sužymėjus rąstus ir padarius sienų planą, namas išrenkamas, supakuojamas ir vežamas į statybos vietą.