Nario dydzio zvaigzdes I, 2 Mažas Mėnulis pernelyg glotnus

Ir panašu, kad jiems tai sekasi jau dabar. Kol kas tiksliau neįmanoma. Ilgą laiką dauguma astronomų manė, kad grandiozinio žvaigždės sprogimo metu išsilaksto ir žvaigždės šerdis.

Labai mažos žvaigždės — labai didelio mokslo proveržio šaltinis Dr. Atsakymą į šį ir panašius klausimus tikrai žino Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos institute susibūrusi mokslinė grupė habil. Gediminas Gaigalas, dr. Pavel Rynkun ir dr. Laima Radžiūtė. Tai — žmonės, kasdien užsiimantys sunkiai aprėpiamo duomenų kiekio skaičiavimais, kurių kartais neatlaiko net superkompiuteriai.

  • Labai mažos žvaigždės – labai didelio mokslo proveržio šaltinis | VU naujienos
  • Istekliai Vyras issiplete narys
  • Mokslininkai sukelia žaibą 2 Mažas Mėnulis pernelyg glotnus Tik 3 km skersmens Saturno palydovė Metonė yra tokia maža, kad gravitacija nepavertė jos apvalia.

Jeigu jie išgirsta, kad ko nors neįmanoma įgyvendinti, kyla mokslinis azartas įrodyti atvirkščiai. Taip tarp šių tyrėjų gimsta ambicijos savo mokslo atradimais įnešti svarų indėlį į atomo teorijos mokslo sritį.

Ir panašu, kad jiems tai sekasi jau dabar. Mokslininkai gilinasi į Nobelio premija įvertintus tyrimus Tikslaus paaiškinimo, kaip ir kur visatoje susidarė elementai, sunkesni už geležį taigi ir auksas ar platinakol kas nėra.

Vienas iš galimų sunkiųjų elementų šaltinių, į kurį šiuo metu sutelktas pasaulio tyrėjų dėmesys, yra neutroninių žvaigždžių jungimasis.

Kaip ir kas gali buti padidinta nare per trumpa laika

Jo metu vykstančius procesus tiria ir Vilniaus universiteto fizikai. Šiais tyrimais buvo bandoma atsakyti į seniai keltus klausimus apie tauriųjų metalų kilmę visatoje.

Labai mažos žvaigždės – labai didelio mokslo proveržio šaltinis

Raktas į juos — neutroninių žvaigždžių tyrimai. Tai vienoje iš paskutinių evoliucijos stadijų esančių itin mažų žvaigždžių tipas. Barishas ir Kipas S. Visatos gravitacinės bangos buvo aptiktos m. Jas užfiksavo JAV veikiančios Lazerinio interferometro gravitacinių bangų observatorijos angl. Pagrindiniai konkurentai — JAV mokslininkai Vilniaus universitete susibūrusi vos trijų žmonių mokslinė grupė, vadovaujama habil.

Gaigalo, save laiko atomo teorijos sekėjais ir į neutroninių žvaigždžių tyrimų sritį žvelgia remdamasi atominiais dydžiais.

Atomo teorijoje šie mokslininkai yra pasaulinio lygio žaidėjai, konkuruojantys vos su keliomis tyrėjų grupėmis pasaulyje ir bandantys plėtoti mokslinę diskusiją.

Be komandoje esančių kolegų iš Japonijos, Vilniaus universiteto fizikus kalbino jungtis šia sritimi besidominčių tyrėjų grupė Europoje, į kurią įeina švedai ir vokiečiai. Bet turbūt stipriausi konkurentai yra JAV mokslininkai. Lietuviai pripažįsta, kad startavo truputį vėliau nei jų kolegos Amerikoje, kur dirba ilgas tradicijas turinti Los Alamos grupė.

Jie panašius atominius duomenis turėjo anksčiau nei lietuviai, bet ilgainiui Lietuvos ir Japonijos kartu atlikti modeliavimai pasirodė besantys tikslesni. Be to, Los Alamos kompanija yra uždara duomenų dalijimosi požiūriu. Vis dėlto, kaip jis linkęs pabrėžti, jokie bent kiek reikšmingesni mokslo pasiekimai neatsiranda lygioje vietoje, o darbų sėkmę neretai lemia ne tik turimos technologijos, bet ir akademinė aplinka, mokslinė terpė ir ilgas bei nuoseklus Nario dydzio zvaigzdes I įdirbis.

Šiandien jo vadovaujama mokslininkų grupė, nuosekliai dirbdama, kuria įvairius metodus, programas, atlieka teorinius tyrimus, skaičiuoja atomines charakteristikas, kurios ilgainiui gali būti panaudojamos įvairiuose technologiniuose procesuose, taip pat naujos energetikos kūrimui, diagnostikai. Todėl ir savo pasiekimus Nario dydzio zvaigzdes I kuo labiau atverti mokslo bendruomenei: nuolatos bendradarbiauja su kolegomis ne tik iš Japonijos, bet ir iš įvairių kitų šalių — JAV, Švedijos, Vokietijos, Kinijos.

Astronomija, astrofizika — tik viena iš jų tyrimų pritaikymo sričių.

Stebėjimo istorija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Vegos padėtis danguje metų liepos mėnesį Vega tapo antrąja nufotografuota žvaigžde po Saulės. Harvard College Observatory dagerotipijos būdu. Po kiek laiko buvo nustatyta, kad tai — vandenilio spektro linijų grupė. Tai vertė abejoti Struvės rezultatų patikimumu, todėl astronomai tarp jų ir pats Struvė pirmosios žvaigždės paralakso nustatymo laurus priskyrė Beseliui. Žvaigždės šviesumas apibrėžiamas naudojant Pogsono standartizuotą, logaritminę skalę.

Kai jau skaičiuojama tai, ko dar nėra, bet aišku, kad bus Vis dėlto, net Lietuvos ir Japonijos mokslininkams sutarus pabandyti, habil. Gaigalui ir jo grupės nariams nebuvo iki galo aiški bendradarbiavimo apimtis, gylis, tikslumas, o tuo labiau — sėkmė. Jis pripažįsta, kad pajusti, ar tikrai gebės suskaičiuoti tai, ko reikia kolegoms japonams, universiteto mokslininkams užtruko apie 1,5 metų.

Kai prasidėjo šis lietuvių ir japonų mokslininkų bendradarbiavimas, neutroninių žvaigždžių susijungimo fiksavimas dar buvo tik ateities projektas.

Neįmanoma visata. 10 keisčiausių dangaus kūnų

Galvota, kad dar kurį laiką esamų gravitacinių bangų detektorių jautrumo nepakaks neutroninių žvaigždžių gravitacinėms bangoms užfiksuoti. Buvo manoma, kad tai tik ateities galimybė, reikalaujanti tobulesnių technologijų. Vis dėlto tyrėjams buvo svarbu pasiruošti: atlikti galimus teorinius skaičiavimus, sumodeliuoti situaciją prieš užfiksuojant besijungiančias neutronines žvaigždes, kad būtų galima Nario dydzio zvaigzdes I rezultatus ir atlikti gilesnę analizę.

  1. Žvaigždžių sandara Žvaigždės - tai didelės masės ir didelio skersmens įkaitusios plazmos rutuliai, sudaryti daugiausia iš vandenilio ir helio su nedidele sunkesnių cheminių elementų priemaiša.
  2. Šiuos skaičius nustatyti prireikė ne vieno šimtmečio pastangų — žemiau papasakosiu apie keletą būdų, kaip nustatomos žvaigždžių masės.

Tik viskas įvyko greičiau, vos po poros metų nuo darbų pradžios. Bangų keliai ir GPS navigacija Su gravitacinėmis bangomis Nario dydzio zvaigzdes I užfiksuota ir Nario dydzio zvaigzdes I, skleidžiama medžiagos, susidariusios besijungiant dviem neutroninėms žvaigždėms. Šis procesas vadinamas kilonova. Habil dr.

Gaigalo teigimu, atlikę tyrimus mokslininkai galės pateikti elektromagnetinių bangų, išspinduliuotų vykstant neutroninių žvaigždžių susijungimui, savybių aprašą.

  • Neįmanoma visata. 10 keisčiausių dangaus kūnų - Verslo žinios
  • Gyvenamasis kvadratinis dydis kiekvienam seimos nariui
  • Labai mažos žvaigždės — labai didelio mokslo proveržio šaltinis Dr.

Kurausko nuotr. Manoma, kad medžiagoje, susidariusioje jungiantis dviem neutroninėms žvaigždėms, yra gausu sunkiųjų elementų, tokių kaip auksas, platina, ar lantanidų grupės elementų, pavyzdžiui, neodimio.

Milzinisko dydzio nuotrauka

Kadangi tokie elementai pasižymi skirtingomis šviesos sugerties savybėmis, kiekvieno jų sugeriamos šviesos bangos ilgis ir sugėrimo laipsnis yra unikalus.

Tad ir medžiagos sudėtis gali būti nustatyta remiantis ją sudarančių elementų ir naujai susidariusios kilonovos šviesos ryškumo pasiskirstymu pagal bangos ilgį. Problema ta, kad pasaulinėse standartų bazėse pateikiamų sunkiųjų elementų atominių duomenų kiekis yra labai ribotas. O tokiems skaičiavimams ir modeliavimams reikia ypač daug duomenų.

Kentauro proksima

Todėl tik glaudus atomo fizikų ir astrofizikų bendradarbiavimas gali užtikrinti reikiamo tikslumo atominių dydžių apskaičiavimą, kuris leistų atlikti itin tikslią kilonovos šviesos analizę.

Pasak habil. Gaigalo, pirmas etapas tokiuose tyrimuose — atominiai dydžiai, kurie ir reikalingi modeliavimui. Kol jų nėra — negali pradėti. Bet kol jie nėra pakankamai tikslūs — negalima judėti toliau.

Aforizmo nariu dydis

Global Positioning System — sistema, nustatanti objekto vietą pagal koordinates veikia netiksliai, tai jūs galite vietoj Vilniaus nuvažiuoti į Panevėžį. Taip yra ir su mūsų skaičiavimais — dėl galimo ryškesnio netikslumo labai smarkiai keistųsi supratimas apie tai, kas yra labai toli. Štai toks Padidejes narys, niekas nepadeda yra mūsų mokslinės grupės išskirtinumas — sugebame apskaičiuoti viską, ko reikia, ir tiksliai.

Kol kas tiksliau neįmanoma. Tanaka iš Tohoku universiteto ir dr. Kato iš Nacionalinio plazmos instituto Japonijoje atliko ir šių metų pradžioje publikavo sudėtingus neodimio jonų skaičiavimus. Gavę ypač tikslius duomenis, jie atliko kilonovos emisijos modeliavimą.

Šie rezultatai leido pirmą kartą paaiškinti šviesos, sklindančios susijungiant dviem neutroninėms žvaigždėms, esančioms už milijonų šviesmečių nuo Žemės, ryškumo dėsningumus. Bendro Lietuvos ir Japonijos mokslininkų darbo metu buvo tiriami lantanidų grupei Nario dydzio zvaigzdes I elemento neodimio jonai, nes jie daro didžiausią įtaką kilonovos šviesai.

Neodimio jonai turi daug sudėtingesnę energijos struktūrą nei lengvesnių elementų jonai ir sukuria itin daug sugerties linijų. Skaičiavimai turi būti atlikti esant įvairiems bangų ilgiams.

Atliekant tokių elementų kaip neodimis daugiaelektronių atomų skaičiavimus susiduriama su įvairiomis problemomis, kurios yra nemažas iššūkis visai atomo fizikų bendruomenei. Todėl tokio tipo duomenų yra labai mažai net ir didžiausioje pasaulio duomenų bazėje — Nacionaliniame technologinių standartų institute National Institute of Standards of Technology, JAV. Pasak tyrimų grupės mokslininkės dr. Radžiūtės, iki jiems pradedant savo darbus, reikalingų duomenų buvo mažiau nei 1 proc. Todėl tai buvo didelis iššūkis mokslininkų grupei — jie nuolat tobulino skaičiavimo schemas, dėl itin didelės skaičiavimų apimties ir duomenų kiekio teko nuolat tikrinti superkompiuterių galimybių ribas ir reguliariai tikrintis, ar einama teisinga kryptimi.

Pirmiausia tokių elementų atominių dydžių skaičiavimų tikslumas priklauso nuo subalansuotų koreliacijų įtraukimo į skaičiavimus.

Normalus narys dydis per 13 metu

Kadangi visų koreliacijų įtraukti yra neįmanoma, turi būti atrenkamos ir skaičiuojamos tik pačios svarbiausios. Be to, dėl didelio elektronų kiekio 4f sluoksnyje smarkiai išauga skaičiavimų apimtys. Tai Vilniaus universiteto mokslininkams buvo iššūkis ir, kaip jie patys sako, tam tikras perėjimas į kitą kokybės Nario storis 13 cm. Kitas iššūkis — apdoroti rezultatus.

Be mūsų pačių tiesiog studentas to padaryti negali, nes reikia daug žinių ir kūrybingumo, kai kaskart iš gaunamos informacijos išplaukia nauja informacija, kurią reikia apdoroti ir paskui kūrybiškai atsirinkti, kas ir kur bus naudojama toliau.

Tam, kad gautų kuo tikslesnius duomenis, jie ištyrė įvairių koreliacijų įtaką neodimio jonams. Jas teisingai parinkus tapo įmanoma suskaičiuoti neodimio jonų energijos spektrą ir elektrinių dipolinių šuolių tikimybes, kurios yra būtinos kilonovos skleidžiamos šviesos tyrimams.

dydi nario dydziu

Numatoma mokslo pažanga Atlikę šiuos tyrimus mokslininkai galės pateikti elektromagnetinių bangų, išspinduliuotų vykstant neutroninių žvaigždžių susijungimui, savybių aprašą. Jų rezultatai padės susieti elektromagnetinės spinduliuotės ryškumą su sunkiųjų elementų, išspinduliuotų neutroninių Nario dydzio zvaigzdes I susijungimo metu, mase. Kitaip tariant, mokslininkai ketina sukurti metodiką, kuri leis analizuoti sunkiųjų elementų susidarymą stebint jų elektromagnetines bangas.

Vilniaus universiteto tyrėjai pripažįsta, kad kol kas jie dirba fundamentiniu lygiu, o kaip tai galėtų būti pritaikoma plačiau — ateities klausimas. Kita vertus, gravitacinių bangų tyrimų pradžia, pasak habil. Gaigalo, kažkiek primena tą laikotarpį, kai buvo atrastos elektromagnetinės bangos. Dar tuomet Heinrichas Rudolfas Hercas, pristatydamas elektromagnetizmą žymiems akademikams, sulaukė klausimo, o kokia iš viso to bus nauda žmonijai.

Tąsyk atradėjas pripažino, kad dar negali pasakyti, kokia bus ta praktinė nauda, bet yra beveik tikras, kad po metų žmonės iš to užsidirbs daug pinigų. Ir jis buvo teisus: šiandien daug kas mūsų gyvenime paremta būtent elektromagnetinėmis bangomis.

Mario BAY BAY

Panašaus, o gal net didesnio proveržio tikimasi ir tyrinėjant gravitacines bangas. Jų duomenyse, pasak mokslininkų, užkoduota labai daug informacijos: kokie elementai sintetinami, kokios temperatūros, kokios sąlygos ir pan.

Visa astrofizika remiasi būtent elektromagnetinių bangų tyrimais. Taip atsiveria nauji horizontai. Atominių dydžių tyrimai leidžia atkoduoti tokią informaciją, kuri ateina iš elektromagnetinių bangų, iš spektro.

Atgaminant galima suprasti, kokie elementai susidaro ir kaip, kokios temperatūros, koncentracijos, kaip keičiasi per laiką, o kartu — įsivaizduoti procesus ir juos sieti su gravitacinėmis teorijomis.

Aukso, platinos ir urano kilmė Visatoje šiandien vis dar yra paslaptis. Bet tokių tyrimų rezultatai neabejotinai prisidės siekiant ją atskleisti.

Pasak mūsų tyrėjų, tai tik pradžia ir kartu svarbus žingsnis plėtojant naują mokslinių tyrimų sritį.